Įkraunama...
Įkraunama...

Depresija

QUOTE(Mylinti_mamyte @ 2015 07 03, 19:18)
Apsipratai lt?:-)

Kas liecia pati buvima Lt,tai man cia visad gerai.na dazniausiai.su suns mirtim iki siol nesusitaikiau...tai vat tas ir gadina ta buvima.
Atsakyti
Va dabar tai aš jus matau. biggrin.gif cool.gif
Nors iš arti aš ir taip gerai matau, pas mane minusas turbūt didesnis, nei pencininkų. sunglasses2.gif Džiaugiuos, kad geriau matau, bet nelabai aš sau patinku. g.gif Kažkaip nenormaliai jautri aš spalvoms. Nereikėjo to raudono rėmo. Oi nereikėjo.
Atsakyti
Night13, nauji akiniai smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Night13 @ 2015 07 03, 22:24)
Va dabar tai aš jus matau.  biggrin.gif  cool.gif
Nors iš arti aš ir taip gerai matau, pas mane minusas turbūt didesnis, nei pencininkų.  sunglasses2.gif Džiaugiuos, kad geriau matau, bet nelabai aš sau patinku.  g.gif Kažkaip nenormaliai jautri aš spalvoms. Nereikėjo to raudono rėmo. Oi nereikėjo.

raudona yra grazu.
Atsakyti
Padvest galima nuo karscio... doh.gif
Atsakyti
Teisė negyventi.
Nežinau, kam to piaro reikėjo, bet, atleiskdie, palaikau ją.
Atsakyti
Brrrrr.... žiauru...

Aš negaliu palaikyt, niekaip....

Vien, kai pagalvoju apie jos mamą ir senelę, tą košmarą, kaltę, neviltį, desperaciją, kurią jos išgyvena. Jeigu mano vaikas taip kalbėtų, taip nuspręstų, ir matyčiau, kad nieko negaliu pakeist... tik laukt..... turbūt pirma nusižudyčiau.... Juk iš tiesų bus ne vienas nutrauktas gyvenimas, o trys.... gal ir daugiau.

Kita vertus, atsimenu kai norėjau mirt kasdien.... nežinau, jeigu būtų tokia galimybė, kaip būtų buvę... Bet šiandien džiaugiuosi, kad nors ir su pakritinėjimais į duobę, bet gyvenu... ir net visai šviesių akimirkų būna tarp tų duobių.
Atsakyti
Bet nuo vaikystės jaučia nenorą gyvent, ar, kaip mamos nelinki ramybės gyvenime vaikui?

Į kito batus neatsistosiu, bet jos depresijos sunkumu aš abejoju, jei rado jėgos teismams, įrodinėjimams, o ne tiesiog neėmė ir nepadarė pati, ką "reikia".

Ar norim ateiti į šį pasaulį, niekas neklausia, tai bent išeiti turim laisvą valią.
Ir dar nežinia, ar čia toks atvejis, bet mano akim, tikrai daug kas dauginasi neapgalvotai, netyčia, be atsakomybės.

Karštis tikrai erzina, visai jėgos neturiu, kaip visad tokioj pekloj. Bet bent makaulės skausmą numušiau. Turbūt smegenys ištirpo. Vargšai besmegeniai dabar tirpsta, raukšlės ryškėja, oda baisėja. Ar jums gražu įdegis? Man ne.
QUOTE(Daniella @ 2015 07 04, 23:43)
Brrrrr.... žiauru...

Aš negaliu palaikyt, niekaip....

Vien, kai pagalvoju apie jos mamą ir senelę, tą košmarą, kaltę, neviltį, desperaciją, kurią jos išgyvena. Jeigu mano vaikas taip kalbėtų, taip nuspręstų, ir matyčiau, kad nieko negaliu pakeist... tik laukt..... turbūt pirma nusižudyčiau.... Juk iš tiesų bus ne vienas nutrauktas gyvenimas, o trys.... gal ir daugiau.

Kita vertus, atsimenu kai norėjau mirt kasdien.... nežinau, jeigu būtų tokia galimybė, kaip būtų buvę... Bet šiandien džiaugiuosi, kad nors ir su pakritinėjimais į duobę, bet gyvenu... ir net visai šviesių akimirkų būna tarp tų duobių.

Atsakyti
as balta kaip suris,nemegstu but ant saules-galva svaigsta,ima skaudet,sukyla spaudimas.nesideginu.

siand tik vakare kai atveso visi islindom i lauka,nes diena buvo neimanoma.
Atsakyti
QUOTE(Night13 @ 2015 07 05, 00:23)
Bet nuo vaikystės jaučia nenorą gyvent, ar, kaip mamos nelinki ramybės gyvenime vaikui?

Į kito batus neatsistosiu, bet jos depresijos sunkumu aš abejoju, jei rado jėgos teismams, įrodinėjimams, o ne tiesiog neėmė ir nepadarė pati, ką "reikia".



Mane kaip mamą papjautų kaltės jausmas, kad kažką ne taip dariau, kažką pražiopsojau... Neįsivaizduoju baisesnio dalyko.

DĖL ANTROS MINTIES visiškai pritariu.... ten po straipsniu mačiau vieną komentarą, kad čia jos pagalbos šauksmas.... toks na kaip ir paskutinis: padėkit, sustabdykit. Kai man buvo šakės, tai paso nepajėgiau metus su viršum pasikeist.

Pas mus pagaliau koncertas baigės smile.gif.
Atsakyti
kad as bandziau zudytis po isprievartavimo mamai pasakiau tik visai neseniai,nieko nezinojo ir net neitare.o praejo daugiau nei 10 metu.as iki db atsimenu savo beviltiskumo jausma tada kai norejau mirt ir kai bandziau.zinau,kad db to nedaryciau.net jei pakalbu kartais ,kad nenoriu gyvent-dabar netureciau tiek drasos.o mano mama buvo soke,as kokia savaite po suns mirties ja raminau,kad tikrai nieko nesidarysiu,nes ji sekiojo man is paskos visur.

pas mus atsirado nauja gyventoja:) 2men kalyte,sunu per daug nebus.bet ji ne mano,mamos.
Atsakyti
Mėja, koks avataras...

Per tokius karščius visai energijos neturiu... Bet vakar apsitvarkiau lengvai ir miegojau. Nedarbo dienom, matyt, atsipalaiduoju, ir galiu miegot.
Atsakyti