Depresija

Kai pats "lipdai", įstengi, tai lyg ir nevadinama depresija.

Kaip tu?

Kazkoks naktinis briedas. Nuostabus su savo kancia....jo.

Night,o nebandej vaikscioti? Dauuug

Kaip viena depresninke sake,vaikscioti vaikscioti ir dar karta vaikscioti,vemi prasivemi ir eini vaikscioti,skauda galva eini i lauka vaikscioti,siela skauda irgi vaikstai,durnus mintis vaikstai,temperatura vaikstai, dzin oro salygos ir vidinis komfortas, tempi save i lauka.

As pvz praktikuoju, nors man aisku sunkiau su tom PA , nu bet vistiek grynai ratais kvadratais, bet vaikstau.

Dabar jau mastau apie tolymesne keliones i kaimus ir i kitus miestus, bet cia jau ohoho pasiekimas bus , nors kai pagalvoju,kad toli nuo namu...tai purtyti pradeda , man gerai kai atjungiu smegenis,visokiom zolelem, raminamaisiai zoliniais, ar trankviliantais ir varau i lauka, nes namie isproteju totaliai.
O zinot kada man ta depresija ir visokie briedai prasidejo ?
Kada pradėjau daug laiko namie praleisti ir nelekti i visokius tusus ir zygius ( paauglystej) vat, o po pusmecio jau saves nebeiskrapsciau is namu .. , o pries tai buvau laabai aktyvi persona,nenuvargstanti.
Kazin ar galejo paauglystej man buti depresija? Buo keli kartai po stresiniu situaciju atsiribodavau nuo zmoniu ir guledavau lovoje po 1 men, veliau praeidavo ar cia depresija kazin buvo ? Bet atsiribodavau visiskai ir blaiudavau ir gyvenmas ne mielas budavo,nevalgydavau,bet va per menesio tarpa sustvarkydavo.

Ar galima sakyti, kad žmogus serga depresija, jei jam simptomai pasireiškia tik tada, kai gyvenime atsiranda daugiau streso ?

Kiek man sake, pagrindiniai simptomai tai kai trunka KASDIEN ne maziau 2 sav ir kai neteikia dziaugzmo nuekas, kas anksciau dziugino. Pats stresas ner depresija.


Mamyte labai teisi , net tyrimu irodyta, kad buvimas gamtoje svelnina depr simptomus ir kelia saviverte.

Tai tie simptomai ir trunka kasdien, ilgiau nei dvi savaites, bet tik tuomet, kai atsiranda neramumų gyvenime.... Ir kaip ir buvo nustatyta depresija, bet be vaistų ji kažkiek sušvelnėjo ir kol kas viskas gerai. Ir mąstau ar čia sezoniškumas veikia į gerąją, ar čia nėr jokių ligų ir tiesiog čia tokia jautri žmogaus reakcija į stresą

Nerėk ant jos, ji irgi ligonė, tik buvo/yra sveiktelėjus. Ir protinga dama (dama - netinkamas epitetas jos atveju, bet, tebūnie). Tik gal kartais ko per daug užvartoja, tai ryšys su kosmosu padaro savo ir savaip.

Mylinti_mamyte, seniau vaikščiodavau naktimis iki tiltų ir matuodavaus juos šuoliui. Maniau, prireiks. Ir dar gali prireikti. Oj, kaip gali. Neturiu ką visai pasakyt ta tema. Nes jei ką bandydavau, neužveždavo ir pro sukąstus dantis nebedarydavau, neužtenka kantrybės man. Sutinku, kad, ypač dabar, išvis dedu mažai pastangų į tai, kad matyčiau spalvas. Bet kai tas reikalas ilgalaikis, kaip jau ne kartą guodžiaus, aš labai pavargau nuo pstangų, saviapgaulės, kad galva, imsiu ir apsimesiu, kad koks sportklubis man padės geriau jaustis. Nepadėjo nei apsimest, nei geriau jaustis. Gal neatradau savo. Nežinau. Pavargau.

Buvau vėl bažnyčioj, kaip rimta krikščionė. Šįkart su triusikais, bet be liemenuko. Nors aš dar nauja visavertė tos bendruomenės narė, skaitau, todėl gal turėsiu laiko pasitaisyt. Blynelio nevalgiau. Pagalvojau, kad, turbūt, negalima, nes linkėjau sau mirties, dvikojams išnykti, o Žemės planetai susprogti. Nu, gal neteisingai - ne tai, kad linkėjau, bet taip norėjau. Turbūt, čia sunki nuodėmė, todėl bažnyčiioj blynelių valgyt negalima. Nepagalvokit, kad tyčiojuos. Tas "blynelis" man tikrai daug reiškia, prasmingas ir džiaugiuos, kad, pagaliau, šiemet, galėjau jo paragaut. Negražiai aš čia kalbu. Bet, tikrai, nes taip gaunasi, ne kad taip noriu, savo tikėjimu neabejoju - turbūt velnias apsėdo, kad tokios kalbos. Nusipirkau tokį leidinį su maldomis ir Biblijos skaitiniais. Labai man jis patinka. Namuos, kur gyvenu, su Katunskyte (keturkoje drauge) jį turim savo kambary, bet jis ne mūsų, o mes baigiam suskaityt. Dar nugriebiau apie vienuolijas LT ir vyrų, ir moterų. Ne, nesiruošiu ten. Šiaip įdomu. Moterys vienuolės mane išvis nežinau kuo, bet baugina.
Ir vėl persiprašau netikinčiųjų už išsamią tiradą pie TAI.
Papildyta:

Gal ir depresija, o gal kažkoks priešdepresinis periodas ir nebūtinai išsivystys į rimtus reikalus (labai labai tau to linkiu). Juk depresiją skirsto į lengvą, vidutinę, sunkią. Rašau, kaip sugadinta žmogė, nes ne diagnozė juk svarbiausia, o jausena. Šiaip juk, jei stresinės situacijos natūralu žmogui stresuot. Perskaičius IR VĖL apie save pagalvojau, kad mano ūmios depresijos/nerimo sutrikimo kelio pradžia ir buvo kažkas tokio. Gavus streso stresuodavau kažkiek laiko (na, tai netrukdavo mėnesiais), išsisprendus stresinėms situacijoms, praeidavo iki kito karto. Pirmame darbe turėjau superinę bendradarbę. Ji buvo pirmas žmogus, pasakęs man, ko pati nesupratau - kad nėra normali mano reakcija į stresą, kad ir kiti žmonės nerimauja, bet tai nesitęsia dienų dienas, jeigu priežastys nėr kažin kokios rimtos. Tiesa, tais laikais prarasdavau apetitą iškart užėjus stresui. Po to, žiū, kad nebepraeina išvis tie nerimai ir po mėn, po 2. Po to susirgo tėtis, vaikščiojau išvis nei gyva, nei mirus, bet kreiptis bent dėl vaistų nesiryžau dar ilgai.
Gal čia tipinis atvejis mano ir tau kažkas pan.? Aš nežinau.

Night, žinok, kai skaitau tai man tas pats kaip ir tu aprašei. Stresas gali būti kažkam juokingas, bet mane smulkmenos labai paveikia ir po to ta būsena labai ilgai užsitęsia. Man pačiai atrodo ta reakcija nenormali. Bet kažkur apie mėnesį lyg niekur nieko, savijauta puiki, niekuo nesiskundžiu, niekas negalėtų pasakyt, kad man kažkas ne taip. Tai ieškau "galų" kas čia su manim ne taip

Manau, tokiu atveju, reikėtų neuždelst, kaip man. Ar psichoterapiją bandyt, ar psichologines konsultacijas, ar/ir vaistus, ar dar ką. Kad neįsivažiuotų.

Kaip man neramu........

tai yra ir ne tablečių, o skysčių pavidalu, aš apie vaistus apskritai, ne tik psichotropinių. Vaikus gydau (serga retai) dažniausiai žoliniais ir pasiteisina.





Kokį? Gal "Magnificat"?

Aha.

Septinstyge, aš tebenorėčiau į tavąją Šventyklą nueit per mišias. Bet, per daugiau nei metus, taip ir neradau ramybės, kad lengvai tą padaryčiau. Žinau, kad jūsiškė liturgija prasminga ir turtinga, taip pat krikščioniška, tikėjimas juk nesikerta.