Depresija

tikrai, kaip jie mato ? nu maža žmogus flegmatiškesnis, ar kokių įdomensių minčių pilnas, filosofiškas, sėdi ramus, kas turi matytis, kad uspakajonsus siūlyti reikėtų. na jei isterikuoja, bliauna, akis drąsko, atsikalbinėja ir pan tai jo. o man Night per kompo ekraną tokia rami atrodo.

žaidžiu su vaikais ir nerimas spazmais užeina. iš niekur atrodo. atrodo susitari su svaim, kad davai taip anaip trečiaip bet ir vėl toks fukt tirmometro stulpelis iki pat gerklės.

ir ištisai apie tuos darbus galvoju. kad man gyvenime kokie trys pasiūlymai yra nukritę, bet aš jų nusipurčiau iš baimės, aišku visada tam turint svarią begalo priežastį. bet iš tiesų tai iš didelio nepasitikėjimo, baimės, kad nesusitvarkysiu. kai kurie žmonės iššūkius priima su dideliu džiugesiu, susidomėjimu kaip čia jiems seksis, pavyks, kas buuus man baisu, aš jau iškart žinau kad bus šūdinai man stresa,s panika, baisumas, širdaplakis, nemiga ir pan.
ir kai galvoju apie kokį darbą galėčiau dirbti - nu nieko. sesle negalėčiau ne sbijočiau ne net ne tą ne taip suleisti, nors nurodymus duoda gydytojas, bet paimti kažką ne taip tai nesunku gi. kokia mokytoja - tai pergyvenčiau visą laiką kad mokinu neįdomiai, nekokybiškai, kad esu iš tų blogųjų mokytojų, kad kokie rezultatai mokinių neauksiniai, blogai išdėstau - viską ant savęs perkeldama. tai su tėvais ne taip sušnekėsiu, tai ne taip motyvuosiu, tai pati gal kažko nežinosiu. pardavėja - bijau pinigų, kad apsiskaičiuosiu, kokią akciją praleisiu ar lipduko neduosiu, net valytoja atrodo nežinosiu kaip ką ten daryt tai žiūrėk nenuvalysiu spintutės, tai dulkių paliksiu ir graušiuosi. nu nėra tokio darbo kuris man nekeltų siaubo. kinziterapeutė tai mažu ne taip ne tą raumenį patempčiau ir dar blogiau žmogui nepadaryčiau. kiti tvirtai žino ką daro ir kodėl net jei blogai, aš nežinau net jei gerai. niekada nesu tvirta.
šiandiena žiūrėjau laidą apie kažkokią Rusijos moterį išmėčiusią vaikus, skolinga milijona rublių ju alimentams ir tipo - nu bet man nesiseka. ir toks siaubas suėmė, kad gi aš taip pat tos atsakomybės už savo gyvenimą neprisiimu, ne tik daug atsakomybės užsikraunu kad AŠ tokia, bet ir aplinkai - kad tai vadovas ne toks, tai aplinkybės nepalankios, tai dar kas. kad aš galėčiau taip kirmyt gal ir sakyt tai darbo niekas neduoda ir pan. ir pagalvojau kad ta moteris nėra neatsakinga - ji nesuvokia kaip ir nemąsto tų atsakingųjų kategorijomis. ten rėkia kiti ant os kur tavo instinktas motinos - bet tai o ką daryt jei jo pas ją iš tiesų nėr ir ji nemoka. žodžiu nuo minčių visus nervus skauda ir paodį. niežti po oda. ir taip baisu kad nusivažiuosiu išprotėsiu ir linguosiu metų metus kur. ir taip baisu dėl vaikų ir dėl visko. ir taip baisu kad sunku kam paaiškinti. ir taip baisu kad gal tikrai taip nėra kaip įsivaizduoju ir kaip iš to išeiti.

Night man isvis sveoka pasirode, su sveiku humoro jausmu. Gal anie jos virsinykai neaupranta jos humoro?
Arba greiciausiai ne neitaria apie Night tikras busenas tik mato maza nerimo dali ir neatsakingai siulo vaistus. O Night galvoja kad jie jau cia viska aiskiai mato?

taip būna kartais pasakai žodį kokį aptakų ir atrodo kad išdavei savo didžiausias paslaptis, o anas nei suprato nei ką aplamai apie ką čia šneki. jo net ant kelio neužvedei.

Iš snukio spalvos matos. Letenėlės padreba (dirikas yra apie tai užmetęs). Iš to, kad žodžio be reikalo neištarsiu, kai labai neramu. Ir šiaip, nu būna, kad iš snukio tikrai netrykštu gyvenimo džiaugsmu. Čia vieną rytą sako. O! Akys šiandien daug gyvesnės.

Šiaip rami ir esu išoriškai. Ir išvis. Kur paliksi, ten ir rasi.


Turbūt tu teisi. Aš nerimavau tada irgi, bet ne tiek, kad matytųs akivaizdžiai. O tie juk kasdien mato. Rytas, turbūt, lieviausiai atrodau. Kokią 16popiet neretai atvirstu į apynormalį padarą.

Man užstrigo, kad tu žvengei, kad apsirengdavau ką katinas iš spintos išmesdavo, be jokios atrankos. Nu bet kad ten visai nejuokai, rimtai taip būdavo.
Papildyta:
Bučki, o tu žiaurokai varai. Nepamenu, ar visokias psichoterapijas bandei?

Aš manau, būčiau nebent puiki psichiatrė - visiems žiurnuodžių išrašyčiau ir visos problemos išsispręstų. Jei rimtai, tai irgi man sunku su darbais. Kai jau darbinuos, nevengiu, bet neįsivaizduojat, kaip man sunku su žmonėm... Kartais pusdienį tenka su kokiu nervus tąsančiu klientu pabendrauti gyvai, tai po to išėjus iš darbo noris užsimerkt, kad išvis JOKIŲ žmonių nematyt... Kas dirba su žmonėm, žino, kas ojojojoj kokių būna...... Seniau net neįsivaizdavau, kad taip gali būt. Būna išsilavinę, su pareigom, ir visokie nacionalinių premijų laureatai, ir savivaldybės darbuotojai, verslininkai, - košmaras, kokių savybių jie turi... Kai susidūriau pernai su viena savivaldybės darbuotoja, maniau pasaulio pabaiga visai šalia... Išvedė ji iš proto vėliau ne tik mane, pusę tos įm. darbuotojų ir savininkus tame tarpe. Pati esu višta, bet ten, atleiskdie, nežinau, kaip žmogus, neturintis intelekto sutrikimų gali būti toks, kaip ji ir dar dirbti tokį darbą, kokį dirba...
Nors šiaip nesakau - didesnioji dalis klientų normalūs žmonės, čia aš ne visai normali/asociali, ir man sunku todėl, kad apskritai sunku su žmonėm, o ne dėl jų.
Papildyta:
Neįstengiau dirbt nuo nerimo, prisirijau lexo, dabar neįstengiu nuo apsvaigimo...

esu psichoterapija lankiusi puse metu. juos visus prablioviau. pasikapsciau vaikysteje. man pasake kad per aukstas karteles sau keliu ir viskas. visa nauda. pakalbeti ir pabliauti. kartais ji uzsimerkdavo. tapdavo nejauku nes gal miega, gal uzknisu todel nelabai as suprantu tu terapiju naudos ir esmes.

Papildyta:
o paskui ir pari vaistu isdavinetoja sake bet tai lankei terapija ir nieko. o neisivaizduoju kas gali pasikeisti nuo mano pacios kalbu. nors ta specialiste tai sake oi pas mus geriausia. kazi ka daro blogesnes

Bucki, puse metu terapijos yra minimumas. Jei tik verkei tiek laiko, matyt daug š... vaikustej kapstei. Bet kaip suprantu laikinas pablogejimas ir turi but, kai viskas isplaukia i pavirsiu (bent jau taip sako terapeutai). As pasiryzus bent metus lankyti. Tada spresiu apoe pazanga.

Night, as tikiu kad viskas taip buvo

O man visokios terapijos labia padejo.

seniai tas buvo. lankiau kiek valstybiskai priklause. 400.lt menesiui atseiketi toliai pagailejau.
ir kapsciaus ne tik po vaikyste. kita vertus jau ir uzmirsau kur ten kapsciausi.

Susižvengiau ir aš balsu. Kokia tu kartais faina ir unikali

Tai va, va. Ką aš ir sakiau. Tuo metu gal gali palengvėt, bet tai būna, kad išeini, kaip išprievartauta.
O man dar kitaip - sunku būdavo kalbėt paskutinįkart psichuškėj, tai papiešt duodavo.


Tai jei valstybiškai, tu, turbūt, pas psichologę ėjai, ne terapeutę?


Ačiū, nu bet ko jūs žvengiat... Taigi vos ne paskutinioji buvo..
Unikalumu tu dešimteriopai darai nei aš.

Vakar gal po 22 nulūžau.

kaip susiimti ir isispirti sau i subine?atrodo nelabai daug truksta...gal rezimo,gal sporto,gal psichologo...pradejau gert vitaminus,bet tas rytinis gulejimas lovoj iki pietu mane prazudys,gamint maisto nesusikaupiu-rodos abi rankos kairios.bet palikt taip visko negaliu.kokia nesamone is tikro,kad neta patikrintu vaistu,kurie tikrai padetu.eisiu snr ar ryt pas gyd.ziures ka daryt,nes buvo laikinai nuemus ad ir paskyrus lorafena ir ketipinora.ziuresim ka dabar siulys...

Nugis tu man kitkuo unikali, net paskutiniojoj. Kas belieka gyvenime, kai taip murdomės - tik juokas. Kai įmanoma dar nuoširdžiai nusižvengt. Nors ir trumpai.

Man vakar blogai vakare suveikė vaistai - maniau, mirsiu, šlapią maikę ant savęs užsivožiau ir bandžiau nusiraminti. Na kodėl taip yra - vieną vakarą, atrodo, net neveikia, užmiegi po nežinia kiek laiko kaip sveikas žmogus, o štai kaip vakar - kažkokia nesąmonė. Neuroleptikai sukelia panikos priepuolį ir stipriai pablogina prieš tai buvusią normalią savijautą.... Dar pastebėjau, kad nio ligos nukvakau visai - truputį kas ir tokia baimė apima, iki panikos priepuolio. Šati kai nameliuos gyvenom išsikepiau rastą zontiką - grybą skėtį. Ir staiga užejo baimė, kad gal ten ne tas grybas buvo, o koks nuodingas šungrybis. Per valandą, kol vyras grįžo iš pasiplaukiojimo su valtimi jau buvau iki tokios panikos nusivariusi, kad laksčiau pirmyn atgal sutrikusi ir vos kvėpuodama. Anskčiau buvau bebaimė, palyginus su dabartine manimi.