QUOTE(GalvaPoSmėliu @ 2015 08 07, 11:20)
Man atrodo, tu nusiramink del ju. is tavo pasakojimo jie malonus atrodo, as su viena kolege irgi tik sedziu, tai pasisnekam apie viska. nors tikiu, kad tu noretum,jog jie visai nelistu (buna ir man dienu).
mokslininku irodyta, akd miskas turi gydomuju galiu depresininkams, siek tiek vidines ramybes ipucia, moteriai pasitikejimo savim. ar tau net i gamta labai reikia versti save eiti? man sunkiausia turbut iseit, ypac kai is miesto centro tos gamtos reikia ieskoti ilgai/toli. bet pagulet ant zoles, prisiglaust prie medzio, pasiklausyt osimo, ztebet plaukiancius debesis - nu ramina siek tiek.
Dėl jų man karts nuo karto paranoja užeina. Suprantu, kad dėl to iš darbo nemes, svarbu tą darbą padaryti. Padaryti aš gal ir padarau, bet klausimas kaip kokybiškai.
Po kai kurių klausimų noriu skradžiai žemę prasmegti. Baisiausia, kai ima pažinti, matyti pasikeitusią snukio spalvą ir pan. Ne tragedija, bet nenoriu, kad žinotų apie mano tas tokias bėdas. Vakar ir apie uspakajoncus užsiminė dar prieš man pasakant apie migreną. Ta prasme, kad man jų reikėtų pagert... Tą patį ir sename darbe yra sakę tik ne man tiesiai į akis. Kaip suprantu, kartais dėl kokio minties vingio supranta, kad ne kažką, kartais fiziologiškai kažkiek matos. Atrodo, gi, neisterikuoju, nebliaunu prie jų, rami kaip belgas aš išoriškai, o va...
O tas malonumas, tai man visuose darbuose taip - malonūs jie visi, kol pas jų pieška dirbi ir nors kokią naudą atneši. Kai išeini, ar, neduokdie, klaidų lavinos, tada visų jų malonumas baigias. Kas kaip ir normalu, turbūt.
Verstis reikia labai. Vakar visai norėjau įmerkt kanopas į Vilnelę. Bet užėjo nerimas ir norai baigės.
Ir šiandien labai neramu. Lexo išgėriau tik 1. Nieko nesuveikė, daugiau nebegeriu. Šian viena sėdžiu riebaluota galva. Gal kaip nors iki darbo pab. Skubių darbų nėra šiuo metu.