Aeroterminis šildymas 2

Teoriškai. Yra skylė viršuje, kur galima įstatyti flanshą ir tada teną. Na bet tokio sprendimo efektyvumas ir nauda kaitinant nuo boilerio viršaus tai...

Na jeigu nera kito pasirinkimo tai geriau jau toks negu jokio :/

1. ED, kaip orinio šildymo šalininkas turėtų žinoti, kad šiltas oras laikosi viršuje.
Grindyse tas pats - šiluma laikosi putplasčio viršuje, nes 97% putplasčio tūrio yra oras. Per tokį patį putplasčio sluoksnį grindyse su tokiu pačiu temperatūrų skirtumu bus prarandama mažiau šilumos nei per tokį pat putplastį stoge, nes liaudiškai tariant "šiluma kyla į viršų" dėl konvekcijos, kuri yra pagrindinis šilumos perdavimo mechanizmas putplastyje ir tuo labiau vatoje. Medžiagos liambda priklauso nuo krypties, į viršų bus didesnė nei žemyn, tik ne visi tai žino. Taip pat po grindimis visada +8C, jeigu tiek būtų lauke, tai gerai apšiltinto namo net nereiėktų šildyti. O lauke būna ir -20C, todėl ir šiltinamos grindys saikingiau, tai yra pagrįstas sprendimas.

2. ED teisingai sako, kad orinis greičiau reaguoja už grindinį, bet esmė ne tame. Greita reakcija reikalinga tik gipskartoniame name, kuris turi labai menką termomasę ir bet koks vidinis šilumos pritekėjimas keičia temperatūrą. Jeigu namo termomasė didelė, tai į netikėtus šilumos pritekėjimus reaguoja ne šildymo sistema, o pačios namo konstrukcijos. Namas pats susitvarko su su temperatūros šokinėjimais be šildymo sistemos įsikišimo (jeigu gerai apšiltintas). Praėjus pusdieniui pasikeitus patalpų temperatūrai 1-2C gali įsijungti ir šildymo/vėsinimo sistema. Jos lėtumas- jokia ne problema jeigu temperatūra nešokinėja.

Gal geriau jokio. Kainuos mažiau, o efektyvumas iš esmės tas pats. Jei tenas viršuje, paviršius gali virti, o apačioje rankas galima nušalti. Kai tenas apačioj, visas vanduo maišosi dėl konvekcijos, sušyla visas. O legionelės paviršiuje nesirenka. Jų kolonijos visokiuose akluose atvamzdžiuose.
Teną galbūt variantas prijungti prie vamzdžio, kuriuo cirkuliuoja šilumnešis tarp ŠS ir boilerio.

O tokių sprendimu yra? Bet tada dar ir kažkokį siurbly reikės statyti kad kočiotų tą vandentų per šilumnešį, ar ne taip?

Nežinau, šiaip durna mintis šovė į galvą, ką galima padaryti jei nėra galimybės boilerio apačioje teną įkišti. Kažkoks siurblys gi vandenį kočioja tarp ŠS ir boilerio. To paties pajungti nuo dezinfekcijos signalo tenui nepavyks?

Norėjau papildyti, kad kai reaguoja termomasė, tai veikia iškarto, be jokio uždelsimo ir iškarto visu galingumu, Kai temperatūros šokinėjimus bandoma reguliuoti šildymo šaltinio pagalba, valdoma automatikos, tai turbūt niekam nereikia aiškinti, kad automatika stipriai vėluoja, niekada nebus, kad reaguos tiksliai ir tinkamai.

Iš čia darytina tik viena išvada, tik su termomase turėsite stabiliausią patalpų temperatūrą. Šildymą bandant reguliuoti "protingos" automatikos pagalba, neišvengsit pastovaus temperatūros šokinėjimo net be papildomų išorinių veiksnių, tokių kaip saulė.

Tai gal jau vistik geriau virsuje negu jokio. Apacia susildys siurblys iki +52C, o virsu damus tenas. Juk berods jau nuo 50c jos pradeda mirti, tik kuo aukstesne temp. tuo greiciau tai vyksta.

BangaS, kai turinti atestatą apie vidurinį išsilavinimą, turėtų žinoti kad dujose šilumą kyla į viršų nes šiltesnės dalelės ten skrenda fiziškai. Pakilus temperatūrai, molekulės pradeda greičiau judėti, stipriau stumdosi tarpusavi, ir rezultate atsistumia vieni nuo kitų į didesnį atstumą. Dėl oras praretėja, t.y. - pasidaro lengvesnis, nes tūrio vienete randasi mažiau molekulių. O skysčiuose ir dujose lengvesnis kūnas visad išstumiamas į viršų.
Kietuose kūnuose, molekulės surištos, taip vadinama, kristalinė gardėlė ir niekur nejuda. Nuo vienos molekulės kitai šiluma perduodama lietimu. Suprantama, kad tokiu atveju visomis kryptimis šiluma juda vienodu greičiu.

Antro punkto ne komentuosiu, nes ten dar juokingesnis briedas.

Mintai, atidarykite bet kokį kalbos žodynėlį ir perskaitykite ką reiškia žodis inercija. Jos esmė tame, veikia ne iškart o ištempia gan ilgam laikui ir atitinkamai - ne visu pajėgumu, o savo energija proporcingai padalina per ilgą reakcijos laiką.


Patalpos temperatūra niekaip ne surišta su inercija, o tik - su tai, kiek per laiko vienetą patenka/išeina energijos. T.y. - tik su šių procesų balansu. Jei, tarkim, nusistatė balansas, kai saulė teikia tiek šilumos, kiek išeina per langus ir lauko sienas, o grindys ataušusios ir visai nešildo, o paskui staiga balansas pasikeitė (vakare saulė dingo, o laukė temperatūra nukrito) - tai temperatūra pradės kristi, nes į lauką atiduodama daugiau šilumos, o įsijungęs grindinis šildymas, dėl savo inercijos, tik po keleto valandų pasieks tą pajėgumą, kurį tiekė saulė.
Stabilią temperatūrą pasiekiama tik tuomet, kai šildymo sistema yra pajėgi reaguoti taip pat greitai, kaip keičiasi išorinės sąlygos.

1. Kaip tai temperatūra nesurišta su inercija?
Paimkim tarkim apytikslią sunkaus namo masę - 200t. Betono, mūro, gipso, tinko savitoji šiluma apie 1000 J/(kg×K), tai vienu laipsniu atvėsdamos konstrukcijo išskirs 200MJ energijos, kas atitinka apie 55kWh. Tarkim nuostoliai prie -15C apie 2kW, tai jei nebūtų jokių pritekėjimų, per parą susidarytų apie 48kWh. Iš to seka išvada, kad prie gan didelio -15 šalčio, nesant nei vidinių, nei išorinių pritekėjimų, dėl inercijos įtakos temperatūra krenta mažiau nei 1C per parą. Įvertinus pritekėjimus, švelnesnę lauko temperatūrą, para gali išsitempti iki savaitės ar panašiai. Kad ir koks lėtas būtų grindinis šildymas, per parą tikrai suspės sureaguoti, temperatūrai nenukritus nė 1 laipsniu.

Papildyta:
Dėl šilumo kilimo į viršų polistirole ir aš manau kad BangaS suklydo. Konvekcijos procesai vyksta polistirolo porose, bet dėl porų gabaritų manau kad tie procesai nėra esminiai. O antram punktui patikrintas ir paprastas atsakymas, kai nepatinka, bet nėr prie ko prikibt - briedas, nėr ką ir komentuot

Teisingai žodžio prasmė ta, tik vienas dalykas, jūs kalbate apie šildymo sistemos inerciją, aš apie namo vidaus temperatūros inerciją, antras dalykas, jūsų pateiktame inercijos sąvokos aiškinime aplinkos savybės nesikeičia. Bet mes kalbama apie situaciją, kai aplinkos sąlygos nepastovios, nuolat kinta. Vat tuomet ir gaunasi, kad namo konstrukcijų termomasė, "dirba" visu savo paviršiumi nuolatos palaikydama tą vidinių patalpų temperatūros "inertiškumą", nesvarbu į kurią pusę aplinkos temperatūra pasisuka. Esant dideliai namo termomasei, patalpų temperatūra bus inertiška, o tai reiškia kad tolygi, mažai svyruojanti, palyginus su mažai termomasės turinčiom patalpom.

Ok, kad nesikabinėti prie žodžių reikšmės, siūlau paimti pavyzdžiui realius gyvenimiškus pavyzdžius, kad visiems būtų suprantama. Kaip didelės termomasės namą paimkim užpraeito amžiaus statybos senamiesčio namą su maždaug metro storio mūrinėmis sienomis, o kaip mažai termomasės turintį namą - eilinį karkasinuką, nors ir su pačio aukščiausio techninio lygio orinio šildymo sistema.

Manau nereikia aiškinti, kuriame name temperatūra bus pastovesnė net ir saulutei pašvietus į patalpų vidų?



Atleiskit, bet jūs aiškinat apie inertiškai veikiančią šildymo sistemą, karkasiniame name, o tai yra visai kas kita, nei viso namo termo inercija. Jei namo konstruktyvas turi daug termomasės, tai jis palaikys viduje vienodą temperatūrą, vat vidinė patalpų temperatūra tada bus inertiška, kis labai lėtai, tiek į vieną, tiek į kitą pusę nepriklausomai nuo šildymo sistemos ir aplinkos poveikio. Ir daug termomasės turinčiam pastate net su pačia "kvailiausia" šildymo sistema temperatūra bus pastovesnė, tolygesnė, nei kad ir pačia moderniausia orinio šildymo sistema aprūpintame karkasinuke. Pabrėžiu, abejais atvejais tik šildymo sistema, tai kaip ir Jūsų apibrėžtos sąlygos.