QUOTE(ledo sirdis @ 2015 08 29, 13:30)
nuosta - kokie dickiai tavo dvynukai 
Mano Paulyte 39sav. tesvere 2620g, uz tavaji Vincenta mazesne buvo 
Bet tai ir skirtumas tarp broliuku svorio atzvilgiu. As isivaizduoju, kad pilvelis didelis turejo buti. Bet tikiuosi, kad viskas vyko sklandziai. O kaip pati jautiesi? Tik nesakyk, kad pati juos maitini? Ar nusitraukineji pienuka ir per buteliuka sugirdai? Nes mano sesuo dvynukes pati maitino tik ligonineje, o gryzusi namo nusitraukinedavo ir taip ismaitino iki 11men. Seses kaip suprantu labai myli broliukus 
Beje, turbut vienai su visais keturiais iseiti pasivaikscioti, tai "misija neimanoma"? Man mano triju uztenka. Nors del maziausio rami bunu, o va Paulyte, tai butinai nukris, nusibalnos alkunes, kelius, o galiausiai dar ir su kakta i grindini duosis 
Tokia ji pas mane, griuvinetoja.
Mano Paulyte 39sav. tesvere 2620g, uz tavaji Vincenta mazesne buvo Bet tai ir skirtumas tarp broliuku svorio atzvilgiu. As isivaizduoju, kad pilvelis didelis turejo buti. Bet tikiuosi, kad viskas vyko sklandziai. O kaip pati jautiesi? Tik nesakyk, kad pati juos maitini? Ar nusitraukineji pienuka ir per buteliuka sugirdai? Nes mano sesuo dvynukes pati maitino tik ligonineje, o gryzusi namo nusitraukinedavo ir taip ismaitino iki 11men. Seses kaip suprantu labai myli broliukus Beje, turbut vienai su visais keturiais iseiti pasivaikscioti, tai "misija neimanoma"? Man mano triju uztenka. Nors del maziausio rami bunu, o va Paulyte, tai butinai nukris, nusibalnos alkunes, kelius, o galiausiai dar ir su kakta i grindini duosis Tokia ji pas mane, griuvinetoja.Pas mus pradžia pati buvo švelniai tariant duobėta... Patrikas po gimimo buvo išvežtas tiesiai į intensyvios priežiūros skyrių, nes nesugebėjo pats kvėpuoti.. po kelių valandų buvo iš viso išvežtas į kitą ligoninę (už valandos kelio), nes jam reikėjo ypatingos priežiūros, kraujas rodė uždegimą. Net paliest man jo nedavė, penktadienį buvo cp, sekmadienį mus su Vincentu jau išleido namo, tai važiavom tiesiai į kitą ligoninę aplankyti brolio. Sunkus laikas buvo, jis ten praleido savo pirmąją savaitę, vyras kasdien vežė mano nusitrauktą pieną,kurį jam maitino per šlangelę įvestą per nosį. O aš verkiau namie ir vargau su rankiniu pientraukiu užkūrinėdama pieno gamybą... paskui įsigyjau elektrinį, tai buvo išsigelbėjimas. Tik praeitą šeštadienį vakare jį parvežė į mūsų ligoninę, jau pradėjo pats kvėpuoti, tuomet aš su Vincentu guliau kartu pas Patriką į palatą ir pradėjom mokintis maitintis iš (.)(.), išmokom, nuo trečiadienio esam visi namie
taip ir toliau maitinamės, tingiu aš melžtis ir buteliukus plaut 
tai tokia mūsų istorija,todėl dar apie ėjimą į lauką nieko nežinau, nes dar nėjom 
kol.kas vyras atostogauja, tai man nėr sunku, bus matyt kada liksiu viena... bet kol kas mama dar atvažiuos padėti keletui savaičių, sustiprėsiu tikiuos ir sugebėsiu išsikrapštyt į lauką,nes dičkę reikės vedžioti kasdien į darželį, bent tiek, kad darželis pro langą matosi, tai pora minučių nuo lauko durų. Pačiai ir ne pyragai, per cp netekau 3.5l kraujo, tai tokia lengvai prislabus jaučiuos, bet kai tos problemos su Patriku buvo, tai mažiausiai savim rūpinaus, kaip kosmose buvau tą savaitę niu prirašiau čia, išsiliejau Nepaisant visko žiauriai esu laiminga, nieko nėra mamai gražiau, nei matyt kai vaikai myli vieni kitus. Amelija dievina savo lekiukus, dėl jos truputį nerimavau, visgi mano mažoji ir dar iki gimdymo kartu užmigdavom, bet labai suprantingai priėmė ji brolius, kaip didelė
