QUOTE(Lock @ 2015 08 31, 21:42)
Sveikinu grįžus namo! Kol kas pas jus viskas šauniai:) o kaip tau CP praėjo, kaip jauteis per/po operacijos?
Na nezinau ka reiskia gimdyti naturaliai, bet manau cp tik saldainis palyginus su juo

ta diena buvo kupina adrenalino ir stresiuko iki pat kol neisgirdau merginos balseli

atvaziavau jau su 5 cm atsidarymu, nieko nejauciau isvis, daktarai sako, na ka tai prakirpsi, vandenukus ir lauksim, nes organizmas pasiruoses :-D maniau numirsiu is streso, bet turejau okulisto israsa, kurio deka cp ivyko ir ivyko labai greit: 10 h apziura, o 12.30 jau abu buvo gime

tai drebejau visa laika ir buvo baisu

spunaline nejautra gavau ir prapjove, tikejausi didesnio komforto

labai tave ten judina, krapsto, vaikucius stumia isejimo link, jautiesi tikrai kaip mesos gabalas ir tave ten visaip rakineja

pirma para nejud, tave stebi nuola, man spaudimas nekritomor gavau daug vaistu, ladeliniu visa para, vaikai buvo atskitai intensyvioj terapijoj tai akuseres is papuku bande isgaut priespieni, akuseres laaksto, nes gimdyviu bumas tiesiog, tau vaikams pieno reikia tai pergyveni kad pati sau gulinti nepadesi - prasai vyro kad numelztu ir t.t tas visas periodas ligonineje sakyciau yra ne tiek dziugus momentas, o didziulis isbandymas tiek fizine tiek moraline prasme, turi buti nuditeikes netiketumams

savo vaikus isvydau apart gimdyklos tik antra para, apie priglaudima prie papo kaip neisnesiotuku net kalbos nera, vyras laksto visur kaip ismanydamas ir sukasi, tu guli...

na bet diena po dienos visko mokaisi, einasi lengvyn,stojiesi eiti ir trecia para jau pilnumoi vaikstai

tokie mano isgyvenimai, negrazinu ju, nes manau norit susidaryti tikra vaizda