Taip, tai mes ir buvom tie, kam pasisekė gauti jau suaugusią katytę (AČIŪ buvusiai šeimininkei...). kol kas savo sprendimo nei per krislą nesigailim katytė neišpasakyto gerumo, visi prisirišom prie jos kaip prie pilnateisio šeimos nario. net mano mama, niekada gyvenime nei pažiūrėti į kates nenorėjusi 
įsimylėjo Moną iki išprotėjimo... kai reikės kur išvykti ilgesniam laikui, ir teks palikti katę mamai, bus be galo rizikinga - kils grėsmė savo katės nebeatgauti 
jau matau, kad mano mamukui tobula dovana būtų tokia katytė mano mamytė gyvenimo mėtyta ir vėtyta, bjauriomis ligomis prasirgusi ir dabar imuniteto ne kažin kokio, tai katukė matyt tą nujausdama, vien prie jos ir prasiglausto kai į kaimuką parvažiuojam gėlės namuose tai kaip reikiant apdorotos, dviejų netekau visiškai
ir su nedidele baime laukiu, kaip bus su kalėdine eglute, ar nenupuoš draugytė anksčiau laiko 
bet tam gyvas padarėlis ir yra, kad turėtų savo charakterį ir pomėgius. priimam tai kaip katytės charakterio savybę. bus tų gėlių... ir eglučių bus Simanoo, tikrai puikiai pasirinkot veislę
linkiu nepersigalvoti
