Dievas, Religija ar Ateizmas- kas racionaliau?

Kadangi pirma tema jau pilnai pridiskutavome, palaukiau pora dienu ir uzvedu antra tema. Tikejausi , kad Rima 123456789 tai padarys, bet vasara-atostogu metas
Tai uzvedu pratesima

Pirma tema prirasyta

Na, o kam tau - tikinčiąjai, diskutuoti su ateistas? Tikėk ir būk rami savo tikėjime. Argi tikėsi mažiau, jei dėl to tikėjimo kiti laikys tave visiška idiote?

Man niekada nerupi kas mane kuo laiko, ar ka apie mane galvoja As jau vien del to ramiai gyvenu

tai kam tau ta diskusija?

Gal tam, kad sita tema buvo vienintele siame skirelyje, kurioje ir as galejau /turejau ka parasyti

As tai visgi sakyciau, jog atsakymas i tema priklausytu nuo to, kaip mes traktuojame zodi "racionalus". As dazniausiai si zodi sieju su kitais zodziais, kaip antai protingas, logiskas, kryptingas, na tarsi priesingybe chaosui ar darymui siaip sau, neturint nei argumentu nei bent apynormaliu paaiskinimu, kodel elgiamasi ar buvo pasielgta vienaip ar kitaip.

Man rodos, kad is esmes kalbeti apie gyvenimo prasmes klausimus be galo sunku, jei nera remiamasi i religija ar Dieva. Jei sutikciau zmogu, kuris galetu pagristi gyvenimo esme tik evoliuciskai (gyvenimo tikslas - susirasti antra puse, perduoti genus palikuonims, daryti visa, kad kuo ilgiau isliktum) ir labai nuosirdziai tuo tiketu - tai paspausciau desine ir isivelciau i diskusija - tikiu, kad tokio zmogaus butu labai idomu pasiklausyti.

Nezinau, ar tai baime, ar saves raminimas, ar autoriteto paieskos (suformuluotas elgesio sablomas, pasakoma, kas tinkama ir kas ne), o gal isties kazkoks vidinis Dievo pajutimas, bet tikrai tikiu, kad protingiau ir racionaliau yra tiketi Dievybe, nes tai duoda be galo daug naudos.

As is esmes netikiu, kad moralumas yra subjektyvus. Man rodos, morale yra labai grieztai apibrezta ir visose visuomenese ir visi zmones zino, koks elgesys yra geras ir koks blogas. Religija (sveika, ne sektos) ir tikejimas Dievu tarsi paskatina zmones giliau ir stipriau elgtis moraliai, o tai automatiskai skatina islikima. Nezinau statistikos, bet logika sako, kad zmogzudziai ir prievartautojai, kurie neserga psichikos ligomis, visgi dazniau yra netikintys asmenys. Taip pat ir savizudziai. Neseniai skaiciau, jog kai seimoje vyras yra religingas (arba abu, bet vyras butinai turi buti tikintis), tuomet santuoka vertinama kaip pasisekusi, ir abu sutuoktiniai jauciasi laimingesni. O tai taip pat skatina ir vaiku tureti, ir tinkamai juos uzauginti.

Bendraja prasme sakyciau, kad tikejimas Dievu ir religija siais laikais yra tikrai racionaliau, nes tai padeda.

As ko gero labiausiai ateinu i sia tema del savo poziurio del religiju, kaipo atskiro dalyko, sukurto zmoniu, kad suburti i religines grupes, tos grupes (skirtingos religijos), turi ir daug bendro ir skirtumu.
Tikejimas Dievu be religijos , neistato i jokius religinius remus, neiremina i jokia grupe Pirmos temos pradzioje man patiko vienas pasisakymas, kad tikejimas Dievu o ne religija, tai savotiskas zinojimas, o nebe tikejimas Suprantu zmones kuriems tada atrodo, kad zmones gali prisigalvoti savu Dievu ir t.t.is kur jiems zinoti, kas tikras Dievas, kaip ji atskirti...Deja religijos irgi nezino visos tiesos, o galvojimas, kad jei bus viena grupe kuri galvos vienodai, tai toks Dievas ir bus Man panasiau i tai ,kad tos religijos puoseletojams tai tik lyg koks ju ratas, kur jie nori kurti taisykles, vadovauti, patys dazniausiai ne nesistengia rodyti gero pavyzdzio. Zinoma kiekvienoje religijoje yra tikrai geru pavyzdziu, be ju daugumas ju jau butu zluge.

Pagonybe buvo grazi tuo, kad labiausiai mylejo Zeme, musu planeta, ko gero labiausiai saugojo mums Dievo sukurtus namus.

Ir tas "kuo ilgiau išliktum" jau kertasi su kitų žmonių interesais, nes čia svarbiausias lieki "tu" su savo poreikiais. Jokia bendruomenė, net paprasčiausia kaimynystė ilgainiui pasidaro neįmanoma su tokiu žmogum.

Racionaliau yra manyti, kad visatą sukūrė Išmintis, negu tikėti, kad viskas savaime atsitiktinai atsirado. Senas klasikinis pavyzdys apie atsitiktinumą parodo tokio teiginio fantastiškumą - sudėk visas laikrodžio detales į centrifugą ir suk. Per kiek laiko atsiras veikiantis laikrodis? O juk tu turėjai ir detales, ir centrifugą, ir energiją. Kaipgi toks sudėtingas chemiškai ir fiziškai pasaulis atsirado be Kūrėjo? Bedieviai iš tiesų turi patį stipriausią tikėjimą neįmanomais dalykais.

Tikiuosi pripažįsti, kad žmogus yra bendruomeniškas gyvis - be bendruomenės, visai vienas jis neišgyventų (netgi psichologiškai, tuo naudodavosi tardytojai, laikydami kalinius vienutėse). Kodėl manai, kad Kūrėjas, Dievas, juos nori atskirti tikėjimo dalykuose po vieną?

Senasis Testamentas rašo, kad žmogus privalo rūpintis gamta, ją valdyti, duoti gyvūnams vardus, netgi gamta ir žmogus vadinamas vienu žodžiu - kūrinija. Kažin ar pagonys giliau suvokė gamtą? Jie tiesiog logiškai matė savo menkumą prieš gamtos jėgas ir intuityviai siekė garbinti galingesnį, bet vargu ar taip, kaip mes dabar suprantame rūpinosi gamtosauga. Paprasčiausiai galimybės pajungti sau gamtą buvo menkesnės, o ir godumo mažiau turėjo už bedievius, kuriems viskas baigsis su jais.

As pastebejau, kad religiju savoka dabar labai issiplete, atsirado daugybe nauju....
Galbut tai matytdami zmones labiausiai ir atitolsta nuo baznyciu ir nuo religiju. Baznycia stengiasi tas naujas religijas laikyti sektomis, o naujos religijos saves niekada nelaikys sektomis, nes jie susikure tuo paciu pagrindu, kaip ir senosios religijos. Naujos religijos stengiasi pritraukti jaunesnius zmones ir auginti savo karta, savas biblijas raso, siuolaikiskesnes Baznytine-religine konkurencija dabar ypac sustiprejusi, matant visa tai- dar labiau suprantu, kad man to nereikia. Man Dievas yra tas pats ir vienintelis nuo pat mazens, nors nuo to laiko teko daug kuo dometis
Man bendruomene- tai savotiskai : seima, gimine, artimieji, lopselis, darzelis, mokykla, universitetas, darbas, kaiminyste ( o joje labai daug skirtingu baznyciu, vienoje gatves puseje viena baznycia, kitoje gatves puseje kita, uz puses kilometro trecia ir ketvirta). Manau, kad joms issilaikyti darosi sudetinga, nes ju tikrai nemazeja, o vis daugeja....

1. Šis klasikinis pavyzdys teigia, kad jei turim kažką sudėtingo (pvz. laikrodį), reiškia tai kažkas sukūrė, jis neatsirado pats savaime. Visata sudėtinga, ergo kažkas ją sukūrė.
Tačiau šį analogija nėra be trūkumų.
Ar visata visais aspektais yra kaip laikrodis? Ar jei katė kniaukia, galim daryt išvadą, kad kniaukia liūtas, nes jo kūno forma "katiška"?
Žmogus, būdamas mažas ir trumpalaikis palyginus su visata, negali jos suvokti.
Laikrodis yra tik laikrodis, jis negali keistis ir prisigaminti naujų mažų laikrodukų, ar evoliucionuoti į skalbimo mašiną. T.y.
Jei turite kūrėją, sukūrusį visatą, iki kur jis viską sukūrė, kada paleido savieigai? Žvaigždes, planetas? Gyvybę? Pirmą amebą? Stuburinius? Žmones? kuriuos? Homo habilis? Sapiens? Mus visus iki mažiausių detalių?
Ar tikite evoliucija? Ar manote, kad yra gyvybė kitose planetose?

Beje, nemanau, kad religija/tikėjimas būtinai prieštarauja mokslui. Bet dėdė dievas kūrėjas davęs žemę žmonėms yra per siauras šiuolaikiniam žmogui. Plečiasi pasaulio suvokimas.

2. Kodėl manai, kad Dievas/Kūrėjas nori, kad žmonės rinktųsi jo garbinti?
Bendruomenė žmogui reikalinga, taip. Ar bendruomenė gali būti tik susirenkanti religijos tikslais?

3. Klasika: Moralė ≠ Religija. Ne visiems reikia religijos, ar net Dievo, kad mylėtų gamtą/žmones, nebūtų "godūs", dar kokių nesąmonių nedarytų.

О ši ST dalis manau atspindi žmogaus mąstymą, kad: "aš tai jau negyvūnas. aš - dievo paveikslas" Žodžiu, žmogus atskiriamas nuo gamtos. Dabar apie pasaulį žinom pakankamai, kad suvoktume, jog esame jos dalis. Gyvūnai.

Tiesa, nežinau, kur parašyta "rūpintis", aš kalbu apie Genesis 1:26. Jei parašysite, mielai paskaitysiu.

Supratau, kad bendruomenė tau reikalinga buičiai, o Dievo klausimu kiti žemės gyventojai (artimesni ir tolimesni) tau nieko reikšmingo neturi/negali pasakyti, jie tuo klausimu nekompetentingi. Ir vis dėl to, pakartosiu klausimą - kodėl manai, kad Dievas, sukūręs žmogų bendruomenišką, santykiui su savimi tą žmogų iš bendruomenės ištrauktų, paliktų vieną, neduotų jam bendruomenės?

1.Teisingai, šis pavyzdys tik tiek ir tesako . Jokiu būdu visada nėra kaip laikrodis.
Man asmeniškai visai neaktualu, iki kurios vietos Kūrėjas kūrė asmeniniu įsikišimu, o nuo kur paleido savieigai, užtenka suvokti, kad yra priežastis - Kūrėjas. Evoliucija tikiu, nes paskutinį šimtmetį mus taip mokė. Tačiau žinau, kad evoliucijos teorija turi spragų, ne visos grandys toje grandinėje atrastos. Ir nematau problemos, jei Kūrėjas tam tikrais momentais betarpiškai įsikištų į savo kūrinijos vystymąsį, ar Jam kas galėtų uždrausti? Dėl gyvybės kitose planetose - kodėl ne, ŠR nekalba apie tai, nes, matyt, neaktualu.

Dėdė Dievas, ar senelis ant debesėlio ne tik šiuolaikiniam žmogui per siauras, tai tiesiog primityvus, vaikiškas vaizdinys. Net ST nerasi tokio. Todėl, ypač šiuolaikinei visuomenei, reikėtų plėsti savo suvokimą, gilintis, juolab, kad ir prieinamos medžiagos yra neaprėpiamai daug.

2. Apie Kūrėjo garbinimą kalba ŠR, ir apie nuolatinį bendravimą, santykį su Dievu. Galiausiai, kodėl Kūrėjas turėtų sukurti žmogų ir jį "numesti", užmiršti, neturėti su juo reikalų? Rodos nerašiau, kad bendruomenė gali būti tik susirenkanti religijos tikslais . Tiesiog nustebino mintis, kad žmogus iš esmės bendruomeniškas, bet religijos tikslais bendruomenės nereikia.

3. Taip, ne visiems reikia religijos, kad neprarastų žmogiško veido. Bet tik todėl, kad Dievo įsakymai yra įrašyti (gal ne pažodžiui ) žmogaus prigimtyje. Jei ta prigimtis nėra labai sužalota, žmogus natūraliai jų laikosi, nors jie ir nėra labai patogūs. Taigi jis jokiu būdu nėra atskiriamas nuo gamtos.

Sakyčiau atvirkščiai - žmogus yra trapus, sukurtas iš dulkių ('Adam' iš 'adamah' - iš žemės.). Tačiau savitas gyvūnas savo Dievo įkvėptu "gyvybės alsavimu", Dievo įkvėptas "alsavimas" duoda žemės dulkėms gyvybę. Šitas žmogus negali būti vienas, jo būtis reikalauja ryšio su Kūrėju, su kūrinija ir moterimi.

Pažodžiui, žinoma, nėra parašyta, bet žodžiai "valdyti' ir "viešpatauti" tą suponuoja:
Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams(Pr 1,28).
Žmogus priklauso medžiaginei kūrinijai, tarp žmogaus ir žemės gilus ryšys, nuodėmės nesudarkytame Sode žmogaus darbo tikslas buvo užbaigti Kūrėjo darbą.

_una_, Matote jums svarbiausia bendruomene yra baznytine, o man ne, nes man gyvenime baznycios kaip ir neprireike, buvau pakrikstyta, budama triju metuku ( vienu metu giminaites namuose buvome pakrikstyti, kruva vaiku, ne baznycioje, atejo kunigas ( tikras , is baznycios ) i namus ir patepe visus vandeniu , mano vaikysteje buvo persekiojami zmones , einantys i baznycia, bent jau taip buvo kalbama, bet i baznycia neidavome, net mokykloje buvo apklausa, ar einate i baznycia, ar meldziates, ar turite sventu paveikslu, pradinese klasese) Taigi esu pakrikstyta Ar tai buvo mano pasirinkimas? Manau yra zmoniu bendruomene, kuriai reikalinga religine bendruomene, o man to nereikia, nes man ir taip sociai zmoniu aplinkui , man netgi nesvarbu kokioms bendruomenems jie save priskiria As save priskiriu zmoniu bendruomenei, bet ne religinei bendruomenei