Aš norėčiau, tačiau man baisu. Baisi ta mažiausiai metų pauzė be darbo - tik dabar pradėjau suprasti, kodėl mano kolegos dažniausiai augina po vieną vaiką
O ko vyrui nenorėti antro vaiko? Jam nėščiam būti nereikia, jo nepykina, neatsiranda stijos ir neišsipučia krūtinė, naktimis taip pat daugmaž išsimiega (ypač jei maitini krūtimi), iš darbo išeiti ir rizikuoti prarasti gerą vietą, kvalifikaciją, užsisėdėti namuose negresia..Tai ko nenorėti?
Aš norėčiau, tačiau man baisu. Baisi ta mažiausiai metų pauzė be darbo - tik dabar pradėjau suprasti, kodėl mano kolegos dažniausiai augina po vieną vaiką
Aš norėčiau, tačiau man baisu. Baisi ta mažiausiai metų pauzė be darbo - tik dabar pradėjau suprasti, kodėl mano kolegos dažniausiai augina po vieną vaiką
va , o me s net nepajautem norim antro vaikelio, ar ne, tiesiog ...supratom, kad beldziasi nauja gyvybe, ir tiek....abu verkem is netiketai uzpludusio dziaugsmo, kad dar karta tapsime tevais 
Kai pagimdžiau pirmą vaiką, visiem sakiau, kad jau antro tikrai negimdysiu, sunku buvo su pirmuoju, bet po metų nuomonė pradėjo keistis.Supratau, kad kada nors užsimanysiu antro.Visą gyvenimą svajojau apie 3 vaikus. Ir vyras pradėjo apie antrą šnekėti.Tai nutariau, kad geriau gimdyti dabar, kol dar pirmas neužaugo. Vienu kartu abu užauginti. Dabar pirmam jau ketveri, o antram 1,5. Antrą auginti daug lengviau. Labai džiaugiuosi, kad turiu 2 vaikus. 
Ir vyras pradėjo apie antrą šnekėti.Tai nutariau, kad geriau gimdyti dabar, kol dar pirmas neužaugo. Vienu kartu abu užauginti. Dabar pirmam jau ketveri, o antram 1,5. Antrą auginti daug lengviau. Labai džiaugiuosi, kad turiu 2 vaikus.
Manau, kad daug svarstyti ir nereikia, kas planuoja tiem susidaro kažkokstai psichologinis barjeras ir nepastoja, aš kai sūnui buvo treji pamasčiau:
1. reiktu .antro, nes šis paaugintas, bet ne neseniai pradėjau dirbti
2. man jau 28-ri, bet vasarą suplanuota kelionė į Italiją
Galiausiai tariau sau mintyse , ar aš žinau kaip geriau ir kada laikas, tad sakau dievuli tau viskas geriau matyt ir nusijuokiau iš tos mintie ir ką sau manot po mėnesio aš laukiuosi....
Ir į kelionę važiavau nėščia ir iš darbo neišmetė ir brolis sesute džiaugėsi ir sveikata tvarkoj buvo 
Tai va kokia įstorija...O su trečiu buvo irgi panašiai, kadangi iš jaunų dienų man rodės, kad turėsiu 3 vaikus, tai kai mergytė paūgėjo aš pasibaisėjusi pamačiau, kad man jau 32metai, ir vėl mintyse primečiau, kada jei ne dabar paskui jau visai nesinorės, ir neužilgo jau laukiausi...Tai va kokie mano mintyse padėlioti ir visdėlto netyčiukai
1. reiktu .antro, nes šis paaugintas, bet ne neseniai pradėjau dirbti
2. man jau 28-ri, bet vasarą suplanuota kelionė į Italiją
Galiausiai tariau sau mintyse , ar aš žinau kaip geriau ir kada laikas, tad sakau dievuli tau viskas geriau matyt ir nusijuokiau iš tos mintie ir ką sau manot po mėnesio aš laukiuosi....
Ir į kelionę važiavau nėščia ir iš darbo neišmetė ir brolis sesute džiaugėsi ir sveikata tvarkoj buvo Tai va kokia įstorija...O su trečiu buvo irgi panašiai, kadangi iš jaunų dienų man rodės, kad turėsiu 3 vaikus, tai kai mergytė paūgėjo aš pasibaisėjusi pamačiau, kad man jau 32metai, ir vėl mintyse primečiau, kada jei ne dabar paskui jau visai nesinorės, ir neužilgo jau laukiausi...Tai va kokie mano mintyse padėlioti ir visdėlto netyčiukai
Antro norejau jau tada,kai pirmajam nebuvo ne metuku taciau stabde tai,kad gyvename viename kambarelyje 
tarp vaikiuku bus 2,7m skirtumas,vis dar gyvenam 1 kamb,bet pavasari pradesim statybas,tai koki pusmeti pakentesim ir susispaude o jau su treciu ilgai netempsim 
Cia manau nuo pacios mamos priklauso,kai nera noro,tai randame visokiu "atmazkiu"
o man vaikai gyvenimo dziaugsmas as augindama mazaji ir bakalaura baigineju,o su antruoju tikiuos ir magistr.baigsiu,o tada jau i aukstesnes pareigas galima bus gryzt
taciau stabde tai,kad gyvename viename kambarelyje tarp vaikiuku bus 2,7m skirtumas,vis dar gyvenam 1 kamb,bet pavasari pradesim statybas,tai koki pusmeti pakentesim ir susispaude o jau su treciu ilgai netempsim Cia manau nuo pacios mamos priklauso,kai nera noro,tai randame visokiu "atmazkiu"
o man vaikai gyvenimo dziaugsmas as augindama mazaji ir bakalaura baigineju,o su antruoju tikiuos ir magistr.baigsiu,o tada jau i aukstesnes pareigas galima bus gryzt
Pirmo kūdikėlio sunkiai ir ilgai kol sulaukėm.Tai kai tik atsinaujino mėnesinės,nesisaugojau.Nes maniau,nežinia kada vėl pavyks pastoti.Geriau anksčiau negu vėliau.O vieno vaiko savo šeimoj niekaip neisivaizdavau.Dabar džiaugiuosi dviem.Truputį norėčiau ir trečio.Bet jau tam tikrai turiu pasiryžti
burka, tu šaunuolė, kad taip viską suspėji. aš tai irgi noriu antro, ir niekaip specialiai ryžtis negaliu. kad taip netyčiukas netyčiom atsirastų tai ir dilemų spręsti nereikėtų kažkaip noriu, bet kažkokia baimė vis sustabdo.... tai gal čia ženklas, kad dar ne laikas?
beje, visada norėjau dvynukų bet gavosi tik vienukė, nors, tiesą pasakius, po visų gimdymų prisiekinėjau, kad daugiau vaikų nė už ką neturėsiu 
dar norėčiau pametinukų, bet irgi jau nesigaus, nes mažei pusantrų bet kažkaip norisis kad tarp vaikų kuo mažesnis metų skirtumas būtų, manau, taip augti linksmiau, pati vyresni broli metais turiu, tai visda buvo faina
tai ir dilemų spręsti nereikėtų kažkaip noriu, bet kažkokia baimė vis sustabdo.... tai gal čia ženklas, kad dar ne laikas?beje, visada norėjau dvynukų
bet gavosi tik vienukė, nors, tiesą pasakius, po visų gimdymų prisiekinėjau, kad daugiau vaikų nė už ką neturėsiu dar norėčiau pametinukų, bet irgi jau nesigaus, nes mažei pusantrų bet kažkaip norisis kad tarp vaikų kuo mažesnis metų skirtumas būtų, manau, taip augti linksmiau, pati vyresni broli metais turiu, tai visda buvo faina
beje, visada norėjau dvynukų
bet gavosi tik vienukė, nors, tiesą pasakius, po visų gimdymų prisiekinėjau, kad daugiau vaikų nė už ką neturėsiu dar norėčiau pametinukų, bet irgi jau nesigaus, nes mažei pusantrų bet kažkaip norisis kad tarp vaikų kuo mažesnis metų skirtumas būtų, manau, taip augti linksmiau, pati vyresni broli metais turiu, tai visda buvo faina [/quote]
As taip pat turiu vyresni broli, kazkaip niekaip negaliu isivaizduoti,kad buciau augus viena ir dabar jo netureciau... Todel kai gime musu pirmagime, tiesiog nekilo klausimas,buvo faktas-reikia antro
Visada norėjau kad tarp vaikų būtų nedidelis amžiaus tarpas. Na kokie 2-3 metai. Taip ir buvo. Dukra gimė beveik po dviejų santuokos metų. Tada nusprendžiau kad kai dukrai bus metukai, grįšiu į darbą truputį padirbsiu ir gaminsime antrą. Taigi grįžus į darbą jau po poros savaičių vyro paklausiau, ar jis neprieš kad jau pradėti vaikelį. Jis sutiko. Štai po 1,5 mėnesio jau pilvelyje augo sūnelis. Kartais būna sunku, bet tikrai nesigailiu.
Beje nenorėjau didelio amžiaus skirtumo tarp vaikų, dėl to kad tarp manęs ir sesers bei brolio yra 5,5 ir 4,5 metų skirtumas. Jie pametinukai, o aš jiems buvau tarsi penktas ratas vežime, nuolat trukdydavau. Žinoma dabar to skirtumo nebejaučiu
Beje nenorėjau didelio amžiaus skirtumo tarp vaikų, dėl to kad tarp manęs ir sesers bei brolio yra 5,5 ir 4,5 metų skirtumas. Jie pametinukai, o aš jiems buvau tarsi penktas ratas vežime, nuolat trukdydavau. Žinoma dabar to skirtumo nebejaučiu
QUOTE(brangioji @ 2006 02 25, 00:04)
burka, tu šaunuolė, kad taip viską suspėji. aš tai irgi noriu antro, ir niekaip specialiai ryžtis negaliu. kad taip netyčiukas netyčiom atsirastų tai ir dilemų spręsti nereikėtų kažkaip noriu, bet kažkokia baimė vis sustabdo.... tai gal čia ženklas, kad dar ne laikas?
beje, visada norėjau dvynukų bet gavosi tik vienukė, nors, tiesą pasakius, po visų gimdymų prisiekinėjau, kad daugiau vaikų nė už ką neturėsiu dar norėčiau pametinukų, bet irgi jau nesigaus, nes mažei pusantrų bet kažkaip norisis kad tarp vaikų kuo mažesnis metų skirtumas būtų, manau, taip augti linksmiau, pati vyresni broli metais turiu, tai visda buvo faina
tai ir dilemų spręsti nereikėtų kažkaip noriu, bet kažkokia baimė vis sustabdo.... tai gal čia ženklas, kad dar ne laikas?beje, visada norėjau dvynukų
bet gavosi tik vienukė, nors, tiesą pasakius, po visų gimdymų prisiekinėjau, kad daugiau vaikų nė už ką neturėsiu dar norėčiau pametinukų, bet irgi jau nesigaus, nes mažei pusantrų bet kažkaip norisis kad tarp vaikų kuo mažesnis metų skirtumas būtų, manau, taip augti linksmiau, pati vyresni broli metais turiu, tai visda buvo faina As irgi visada dvynuku norejau,juolab,kad ir vyro giminej ju daug yra,tai vilties turejau
ale po viena gaunasi,tai trecia pametinuka darysim Aisku jei sveikata ir galimybes leis
Kai gime dukryte,tai maniau ,kad negreit ryšiuos gimdyt ,tačiau kai jai suėjo metukai pastebėjau,kad pavydžiai nužvelgiu 
ir mamytes su visai mažais leliais ,tad supratau ,kad tai jau ženklas ,kad noriu dar vieno mažiaus.Be to nenorejau ,kad tarp vaiku būtut didelis skirtumas.Tačiau sąmoningai tam nesiryžau,bet išejo kaip ir netyčia antras ,tad tarp mano vaikų 11 menesiu skirtumas
ir mamytes su visai mažais leliais ,tad supratau ,kad tai jau ženklas ,kad noriu dar vieno mažiaus.Be to nenorejau ,kad tarp vaiku būtut didelis skirtumas.Tačiau sąmoningai tam nesiryžau,bet išejo kaip ir netyčia antras ,tad tarp mano vaikų 11 menesiu skirtumas
Maniskiui jau greit bus trys metukai, o apie antra vaikeli, net pagalvot nenoriu 
Aisku, sunkumai pirmaisiais menesiais greit uzsimirso, ir po puses metu jau galvojau "kada nors turesiu antra". Bet kuo toliau, tuo sunkiau....
Ir jei seimoje nera jau taip viskas gerai, nemanau, kad reik gimdyt dar viena vaika, vien del skaiciaus
Ir mane zeidzia, kai kuriu zmoniu nusistatymas, kad vienturtis tai jau butinai islepintas savanaudis.....ir tas visuomenes spaudimas, kad butinai 2.........
O juk visokiu situaciju gyvenime buna
Gal geriau vienas, bet laimingas?
Aisku, sunkumai pirmaisiais menesiais greit uzsimirso, ir po puses metu jau galvojau "kada nors turesiu antra". Bet kuo toliau, tuo sunkiau....Ir jei seimoje nera jau taip viskas gerai, nemanau, kad reik gimdyt dar viena vaika, vien del skaiciaus
Ir mane zeidzia, kai kuriu zmoniu nusistatymas, kad vienturtis tai jau butinai islepintas savanaudis.....ir tas visuomenes spaudimas, kad butinai 2.........
O juk visokiu situaciju gyvenime buna
Gal geriau vienas, bet laimingas?
