QUOTE(santropez @ 2015 10 20, 22:48)
Na as kita kart irgi mastau :)nepatinka tegul neina :)ir prasideda visu pamokslai suo namuose nesamone,kiek plauku, smirda ir aisku sneka tie,kurie gyvuno jokio namie gyvenime nelaikytu, nes ju nemyli.
Šunys - dalis manęs, ir didelė, ir jei kam nepatinka ta didelė dalis, vadinasi, mums nelabai pakeliui. Turiu ir nešuninių draugų ir jie visi susitaikę su šunų faktu. Nesusitaikę draugai - ir giminės - atkrito. Aš save myliu ir auklėju pati, na, dar mamai ir broliui leidžiu

To dar betrūksta, kad svetimi auklėtų.
QUOTE(girene @ 2015 10 21, 07:56)
nejau taip labai blogai?
namie laikau kita suni,ir kate
is voljero jis vedziojamas su pavadziu,skiriama demesio,zaidziame
2,5men
Nėra blogai, jei auginat ir laiką leidžiat kokybiškai. Namie auginamam šuniui tiesiog lengviau išmokti taisyklių, ypač tuoleto reikalų (nes jei pradėjo daryti voljere, darys visą laiką, o namie augintas šuo voljere laukia), bet tikrai įmanoma ir nieko baisaus. Aš LABAI už šuns iki metų auginimą namie, per visus svarbiausius periodus - šuniuko amžių, baimes, paauglystę, lytinį brendimą - bet jei neįmanoma, viskas gerai. Svarbiausia, auginkit protingai ir atsakingai
QUOTE(levrete @ 2015 10 21, 09:18)
Iš šunininkų vis išgirstu " norėtų mano šuo daryti tą ar aną, jei leisčiau", o kaip padaryti tą "neleidžiu"?
Korekcijomis. Aiškesniu bendravimu ir korekcijomis, aiškiomis. Kuo šuo daugau bendrauja su šunimis, tuo labiau jis (su retomis išimtimis), ypatingai, kiek teko pastebėti, jei namuose jis yra vienintelis šuo, tampa "šunų" šuo. Jei namuose du ar daugiau šunų, jie taip baisiai nelinkę kitų mylėti, nes turi savo gaują, bet jei šuo vienas ir jam leidžiama pernelyg bendrauti su kitais, t.y. jei tas bendravimas tampa taisykle, šuniui tai tampa įdomiau nei šeimininkas. Šeimininkas lieka svarbus, jei jis moka bendrauti su šunim, suprantą dresūros principus ir geba juos taikyti sekundiškai. Tada taip, reaguoji iš karto ir iš kart neleidi šuniui pamiršt savęs. Bet dažniausiai tai šeimininkams irgi reikia mokytis, tai nieko gero iš to perdėto bendravimo nebūna.
Kiti su tuo nesutinka, ir leidžia bendrauti be galo. Viskas priklauso nuo tikslų, nuo darbo principų ir paties šeimininko asmens. Ir nuo šuns.
Turėjau šunį, kuriam jau nuo pat gimimo kiti šunys buvo dzilin dzilin, dabar turiu šunį, kuriai kiti šunys buvo visai nieko, ir nereagavimo į juos buvo mokoma. Ir tai, yra išlikęs noras, nes kažkada leidau smagiai tūsintis. Tada, kaip sakė zay, iš šuns dirbančio kaip laikrodukas, padariau palaidą balą

ale taip ir buvo
Dabar kartais vedžioju kartu su kuo nors, bet jokių žaidimų tarpusavyje, jokių net minčių muštis būt negali.
QUOTE(zay @ 2015 10 21, 15:18)
ie iš šito sąrašo pirmi du, ypač antras-visai netikę ir paskutiniai trys-ne vokiečiams
QUOTE(zay @ 2015 10 21, 19:12)
Jo, žinau, kad galima jį padaryt, Milda irgi bais jo užtarėja

, o aš jau gėda net pasakyt-išmečiau tokį vieną supykus ir jei naujokui tą segamą dar reikia 5 kart paaiškint kaip jį dėt, tai su tuo antru iš vis nesusitvarko, sega pavadį ant žiedo ir nešioja karolius....
Aš jau norėjau rašyti, alioooo, turiu kokius penkis metus ar šešis jau tą antrą, su dviem žiedais, man nerealus. Visų pirma, neatsiseginėja, nė karto. Kai tuo tarpu tie su sagtimis gana dažnokai atsiseginėja. Bet šiaip taip, su sagtimis patogiau užsegti, nors aš jau tiek pripratus prie užsegimo per narelius, kad man super patogu ir paprasta. Ir man gerai,, kad kartais galiu padaryti vieną žiedą.