Vokiečių aviganiai

Pildom toliau temą nuotraukomis Jau peržengėm 8 mėnesius..



Kam vaikščiot, kai galima skraidyt

Kartais ir rimtas būna

O kartais neaiški būtybė, mano pusiau hiena pusiau šuo

Įrėmint ir ant sienos

Dabar pažiūrėjau į puslapį-aš okupantė , vien Laukinė vilkauogės

labai mielas vaizdelis ! Kaip laukiuu...

koks juodulys Fero mes tai keičiam spalvas, buvo pilka, poto rudėjo, poto juodėjo, db vėl sviesėja, nusišėrė visa juoda spalva
Papildyta:

labai mėgsta įsitaisyti ant lovos atlošo





o va čia miegojimo ypatumai kai buvo 3mėn. ir dabar

graziai graziai atrodei o iki gi ten prie trulu ziedo

Tai kad likęs jos juodumas! O kaip ji namie elgiasi? Ateina laikas, kai Fero teks keltis iš voljero į vidų, ir mąstau kaip mums pavyks susigyvent nes kai nuo atsivežimo iki kokių 4 mėnesių buvo bute, tai nei kart nebuvo prigulęs pagulėt, visada jis buvo veiksme..Ir gink dieve pajudi, tai lėkdavo iš paskos, kad tik visur kartu būt

Oi čia tik maža dalis liko juodumo,realiai ji šviesesnė nei nuotraukose, ir jei ne tie styrantys plaukai už ausų, tai daug kas galvotų, kad čia trumpaplaukė laukiam kol ataugs kailis, ir nustos taip smarkiai šertis

Na nežinau, gera ta mūsų mergaitė, ir elgiasi gerai namie Galiu tik padėkot Živilei ir Aistei už tokį puikų šunį veiksme ji pas mus 90% savo laiko, kad ir po ilgų pasivaiksčiojimų, kamuoliuko mėtymų, grįžus namie,turbūt, gal tik kokias 10min pailsi ir vėl kiša savo kongą žaist. Ir kiša ne šiaip, bet vos ne ant sprando lipa, ir prie veido prikiša
Iš paskos laksto dar iki šiol, o atsigula visada, taip, kad matytų mane ar vyrą, ir jei kuris sujuda, ji iškart pakelia galvą,jei einu į 2aukštą, lipa išpaskos, ir guli prie durų, arba įsilipa į vonią, jei būnų vonios kambary
Dėl griaužimų irgi nekenčiam, per visus 8mėn, ji tik keletą daiktų apgriaužė, na tik basutes teko išmest, bet čia tik todėl, kad per ilgai buvo be priežiūros( tiesiog per ilgai miegojau, o ji išsimiegojus susirado veiklos, todėl db nakčiai keliauja i narvą). Karnizai ir siūlinės užuolaidos vietoj, drąsiai laikom ant stalo gėles, žvakę, servetėles,nieko neliečia,nieko negriaužia,jei prieina, pasakom kad negalima ir viskas, o jei mūsų nėra, ji narve.
Narvas tai kažkoks gėris pražioj buvom apsirikę dėl dydžio, ir jį išaugom, todėl db nusipikom jumbo, pati didžiausią, o aną pasilikom kelionėm pajutom, kad pačiai Akirai jis mielesnis. Pati dažnai nueina atsigult ten. Jei pradeda kanžiot rankas, lipt ant sprando, jokie rėkimai jei nė motais, ji tik dar labiau įsijaudrina, todėl nustojau kovot su ja, o duodu komandą į narvą, pastovi jame kelias minutes, pamiršta ką veikė, pašaukiu ir rami sėdi teko apgudraut, nes jei rėkdavau, ar papurtydavau, tai ji dar labiau įsiaudrindavo. Iš lauko grįžusi ir nuėmus pavadį mūsų panelė pati skuodžia į narvą ir laukia kol prieisim, jei šlapia ar purvina, uždarom kol nudžiūna, taip pat tokiu būdu nepuola iškart gert, kaip anksčiau. Ir nebereik valyt puse namų, o tik narve sušluot žemes Vakare, pasakom, kad einam miegot ir ji jau narve tupi, ir laukia, kad uždarytume
Oi kiek čia prirašiau, visas rašinėlis Bet pabaigai galiu pasakyt, kad nei kiek nesigailim, kad savo šunį laikom namie, apie jokius voljerus neturim net minčių, o kai kiekvieną vakarą ji meiliai prisiglaudžia ir užmiega, kol žiurim tv, užmirstu ir nematau nei vieno jos plaukelio ant baldo Namie ji nuostabus ir paklusnus šuo, o kad tokia būtų laukia, pradėjom vėl lankyt dresūrą

Sveikos,

Jau Fero gražumėlis išvis man tos vados pilkiai nerealūs.

maniškei buvo batų ėdimo periodas nuo metų. Vis rasdavo paliktų... nemažai sugraužė. Nuostolingas šuns hobis, todėl per daug nepasitikiu, nors šiuo metu negraužia nieko.

Šiąnakt miegu, girdžiu triauškia kažką. Ogi mentolio bonbonkes rado kokią trečią nakties skanavo.

Truputi pasirodom