Sveiki,
aš irgi jau 3-čia savaitė kamuojuosi be smagaus gyvenimo

, jokio nardymo, rimto bėgimo. Visai nesuprantama kada ir kaip patyriau sensorinę traumą, sutriko vestibiuliarinis aparatas (pradžioje viskas taip sukosi ir siūbavo, kad išsitiesti lygioje vietoje buvo vieni juokai), neprigirdžiu viena ausimi.
Manau, kad pusmaratoniui ate, nardymo safariui lapkritį, greičiausiai, irgi

.
Tai dabar kartais sapnuouju, kaip nardau jūroje arba bėgu į kalną.
Gydymo kurso dar nebaigiau, bet galva bjauriai nebesisuka. Galvoju, gal kokiems lengviems 5 km išeiti, kad palengvėtų, nes jaučiusi absoliučiai liūdnai.; kaži, ar nuo to būt blogiau, nes jaučiuosi taip hm, suknistai, dėl to nieko negalėjimo.
Pas gyd. vėl eisiu tik po savaitės.
Vyckaju ir kiti kojaskaudininkai laikykitįs ir gykit.
Visiems bėganties, plaukiantiems ir pan. daug gerų linkėjimų!