QUOTE(Niurzgike @ 2008 12 30, 15:55)
Kai pradėjom draugauti, man su sveikata buvo prastai, neišlindau iš psichologų, psichiatrų, buvo labai blogai...Pradžiai jis buvo geras, paslaugus, palaikė mane kaip dažniausiai tokia ir būna pradžia...Naujų metų naktį turėjom pirmą kartą sutikti su jo tėvais, o aš baisiai susirgau MM, pilvą iki blogumo skaudėjo, iš lovos negalėjau atsikelti. Paskambinau, kad nedalyvausiu. Nuo tada ir prasidėjo...aš jam meluoju ir daug žodžių, kurių neminėsiu, visą naktį verkiau nuo jo pasakytų žodžių. Ir tai buvo tik pradžia, jo teroras tęsėsi metus. Lankiau jogą, kad atgaut pusiausvyrą. Sužinojo, kad užsiėmimus veda vyras...daugiau nepasakosiu...mečiau... Jis negali pamiršti mano praeities, kadangi esam 10 metų pažystami, žino visus mano vingius, nes buvo kažkada tik geras draugas... Taigi ką noriu pasakyti...jo elgesys, mane paveikė, kad bijau to teroro vėl, kurio nepamiršau dar ir nepamiršiu tikriausiai niekada.
O jus vede,ir turi vaika nuo jo,klausiu del to,nes siaip jau,kai pamatai,kad zmogus
toks pasidaro,kai taviskis,tai begi is karto nuo tokio
Bet istikruju tai kuo greiciau su juo issikirsi,tuo bus geriau
Bet cia mane gali suprast tik ta, kuri pati su pedantu gyvena.
idomesniu gyvenime dalyku yra, nueikite pasivaikščioti geriau. 
?
????
jei gali viska uzbaikti ir pakeist tai pirmyn 
vakar mb sodyboj prisigere, pradejo man aiskinti: skyriames ir pan. sakau, ok, be problemu 
gaila, kad anksciau nemaciau 
