Depresija, nerimo sutrikimai

Na va, ir ne vien man taip atrodo.. Įtariu, kad ir psichiatras taip pasakys kažką panašaus. Tai tada teks nurašyti žioplumui ir tiesiog nesugebėjimui dirbti paprasto, techniško darbo. Nors prieš tai visą gyvenimą buvau krapštukė, net smulkmeniška, man tokie darbai patiko ir gerai sekėsi. Mokykloj, univere, pirmam darbe. O paskui kažkas dzingt ir nebesigauna. Išsiblaškymas, nesusikaupimas, nesugebėjimas išsėdėti po 4 valandas kas pusdienį. Imituoju apsimestinę energiją, nors iš tikrųjų krisčiau vietoj ant stalo ir kalbėčiau kaip iš po žemių. Tada apie 'normalų' gerą darbą su gerom pajamom, kad galėčiau planuoti ateitį, belieka pasvajoti

Va va, kol nebuvau įgudus, pati neteisingai elgdavausi - pataikaudavau, dabar 'išmokau' po truputį, kad malonus bendravimas tai nėra pataikavimas, tai ir buvimas 'savimi', daugmaž vienodai paskirstant bendravimo dėmesį abiems pusėms. Kartais net atrodo, kad man tai išeina natūraliai, bet prisiminus, kaip buvo anksčiau, kraupu Vaikystėj visiškai nemokėjau draugauti. Amžinai supykdydavau kitą vaiką. Paauglystėj teko persilaužti, na ir ilgainiui mokytis bendrauti Dabar 'atsiskleidžiu' tik prie draugo, jam tenka pakęsti mano nuotaikų kaitas, irzlumą, savanaudiškumą ir visą bjaurastį.

Night, mano darbas nebuvo analitinis, jis buvo gal labiau organizacinis, tiesiog turėjo techniškų dalių, per kurias labai susimaudavau. Tokios žioplos klaidos, ar tai nepasitikrindavau, ar praleisdavau kažką, pamiršdavau, nepastebėdavau.

Apie tą šnekėjimą už nugaros kaip kam sekasi tai jau man paranoja, žinau, kad ir anuose darbuose, ir šiame šnekėjo ir šneka ir man tokia baimė ir susireikšminimas, kad nuolat apie mane šneka, skundžiasi ir kritikuoja. Nes neretai ir išgirstu tai iš vieno, tai iš kito žmogaus, kad va sakė tą ir aną..

Kaži man paskirstų kažkokių testų, neguldant į psichuškę Ar paskirtų kažkokias psichoterapijas, ar tiesiog pasakytų nieko tau nėra, eik namo. Visai tikėčiau, kad mano dėmesingumas sutrikęs dėl nuolatinio nerimo ir streso. Nors ir nebūna dėl ko stresuoti. Kol kas jokios kitos diagnozės be adaptacijos sutrikimo neturiu, psichiatrė sakė, kad jei būtų kažkas rimtai negerai su mąstymu, psichika, atmintim, tai tikrai nesugebėčiau dar studijuoti, bet tose mano studijose beveik nereikia naudoti atminties, užtenka turėti užrašus, nėra jokio techniškumo.

Aš noriu sau padėti, stengtis, kad būtų geriau. Gal padėtų režimas, daugiau produktyvaus poilsio (ne sėdėjimo prie kompo), subalansuota mityba O gal svaičioju į pievas. Kol kas nebeišrašė jokių vaistų, nes paskutiniai visai nepadėjo (Coaxil), net nesupratau, ką jie turėjo daryt.

kai įsisuki į paieškas atrodo viskas blogai. ir bendraut nemoki, ir darbų daryt, ir gyventi , ir suvokti aplinką,ir draugaut, ir prisitaikyt. toks atrodo viskas blogai. chaosas. ir nežinai ko imtis, ko griebtis, ką čia remontuoti ir ar tai paremontuojama. kažkokios krypties, nuorodos.

aš baidausi būrėjų bet kartais taip norisi. nors žinau kad saviapgaulė noriu išgirsti ką noriu, o jei išgirsčiau ką skaudaus-užsiciklinčiau. ištisinis nerimas. baimė tiesiog būti.

Deraramos, nu, svarbu, nenuleidi rankų. Žiauru, kai žinai, kad šneka už akių ne iš geriausios pusės (nors mes, žmonių rasė, turbūt, jau tokie, kad apie kitą už akių greičiau iš blogos pusės, nei iš geros tauškiam). Čia jau ir sveikos psichikos žmogui žiauroka.

Kaip gerai, kad vakar skaitinių gavau. Religine krikščioniška tematika skaityti, aš bent prasmę jaučiu. Nes nebelabai liko dalykų, kuriuose tą prasmę matau. Viskas taip... Slegia, ar kas čia. Man dar gerai, kad ruduo ateina. Pagaliau.

- gali but, kad ir gebejimai ir norai keiciasi, nebuna visa gyvenima vienodi. Arba reikia labai jau tikslingai dirbt, net nezinau. As irgi krapstuke budavau, atsakinga, net kurybinga nes vis pagirdavo uz originaluma. Ir visiska pirmune mokykloj, be dideliu pastangu. Paskui vienu metu kazkas luzo, ir dabar priesingai, visiska nevykele, nieko nesugebeciau daryt, niekam kantrybes nera, saviverte nuline. Tie kurie kazkada atrode daug zioplesni, dabar sugeba ir pasieke daug daugiau.

- na taip. Buti maloniam kartais gaunasi naturaliai, man irgi. Ir paskui savaime smagu nuo to. Bet ir papykti visi turim teise.

- tegul sneka. Pagalvoju, ir as buna sneku apie ka nors. Bet ar tam zmogui kas nors pasikeicia nuo to, nelabai. O jei sneka, vadinas pastebi, reiskia ryski. Siais laikais mazai kas pastebi kitus isvis. O dar garantuotai, kokius 50 proc to snekejimo mes tik isivaizduojam.

- pamenu ligoninej coaxila trumpam skirdavo nerimtiems ligoniams, net ne depresikams, labiau tokiems narciziskiems, kuriuos erzindavo koks neaiskus isivaizduojamas skausmas. Tai turbut silpnas tas vaistas.

Tą suprantu, ir pati pakalbu apie kolegas, jei man kas nepatinka, už akių... Bet ten kalbos iš viršininkų pusės, na tai tikrai ne nieko tokio reiškia..

Nu va, turbūt ir mano psichiatrei mano nusiskundimai nerimti pasirodė Eičiau pas privatų gyd, bet neturiu tam pinigų. Reik viltis, kad ką nors atkapstys..

Šiandien išvis toookia daužta jaučiuos, galvą skauda, svaigulys, silpnumas, kaip gėrus. Nesuprantu, iš kur čia ir ar praeis.. Energijos nėra jau kuris laikas.

Parasyk i Az. Nezinau,kokia literat prekiauja,as imu knygas is arkivyskupijos,katechetikos centro bibliotekos jau daug metu,teb dauguma kataliku pasaulio leidiniu.perku lb lb retai,neiperku,o ir vietos neber naujoms knygoms namie😊

kecupas is legendiniu mamos pomidoru - done.
drauge palaike kompanija su didziuliu gabalu sokoladinio pyrago, nors abiem reik mest svori, bet vakara praleidau puikiai
tik maratonas dar nesibaige, reik sumastyt ka palikt vaikui valgyt ryt visai dienai

Deraramos, tų testų man ir psichologė poliklinikoj buvo davus daryt, tik durnyne daugiau jų duoda. Ir po to psichiatrė pasakė, kad kažkaip nieko neatspindi lankymasis pas psichologę - ar ji į kortelę neįrašė, nepamenu. Vienužo, dariau ten kažką ir nieko iš to.
Esmė, kad gali juos duot ir poliklinikoj, vadinas, bet ar naudos duoda kam, ar ne, štai kur klausimas.

Mjo... Pasakyti, kad vadovai darbe "tegu šneka", tai... Net silpna pasidarė perskaičius, tiesą sakant. Ir bendradarbiai, jei ten nuolat, tikrai, žmogau, galvą nusipjauti gali. Linkiu ir toliau tau ieškot išeičių, gal papuls netyčia naujas darbelis. Nes čia ir nervuosies... Labai skaudžiai skamba, kai pati išgyvenus aname darbe daug tokių dienų. O kad ir po 1 tokios dienos dar n dienų atsigauti reikia puikiai žinau.

Septinstyge, tuoj parašysiu. Buvau bažnėj vakare. Šiaip graudinuos, bet šiandien sakė pamokslą ir toks debiliškas juokas suėmė. Pasakojo, kaip vienuoliai vakare prieš melsdamiesi pririšdavo katę, kad netrukdytų. Katė paseno, nugaišo. Išsivystė problema: kaip bus, nėr ką pririšt. Dėl to sušaukė susirinkimą. Reikia naują įsigyt, ar nereikia?!

Nereikia!

Visa diena skaicuau knyga,lengva tokia,atsipalaidavimui pats tas.tik akys nuvargo nes per telefa.

Kodėl?

nes pririsimui.kokia ten meile gyvunui...

Nuo vakar vakaro taip neramuuuuu.