QUOTE(GalvaPoSmėliu @ 2015 08 31, 22:40)
nezinau, kada dar buvo tokia klaiki diena mano gyvenime kaip siandien
3 lexai suejo kiaurai. drauge sake, laikas prie AD. bet bijau.
Aš tau norėjau jau sakyt irgi. Nors kadangi žinau bent 1 dalyką smuktelėjusį tave žemyn paskutiniu metu, tai
bbž. Kai tos tokios gyvenimiškos situacijos, čia jau pati turi nuspręst dėl tų vaistų. Aš irgi abejočiau, nes atrodai pakankamai stipri.
AD nieko baisaus nėra. Ko bijai? Be to dažnai taiko, taiko ir taiko, kol pataiko kurio ten reikia.
iš jau pakankamai ilgamečio visokių psichotropinių vaistų vartojimo, išskirčiau 2negerumus, kurie nebaisūs, palyginus su kančiom:
1. Psichuškėj ne 1 durnius (panašus, kaip tu, ar aš, tik durnesnis.
) sakė, kad jei jau pradedi vaistus vartot, paskui visam gyvenimui kaip narkotikas. Ir jis velniškai teisus. LT sako, apskritai labai daug žmonių laka AD. Kaip suprantu, yra nemenkai tokių, kurie gera, meta, vėl griebias, vėl meta ir taip be galo. Kol pasidaro sau galą arba natūraliai pastimpa.
2. Esu beveik tikra, kad ir kokie jie būtų, jei esi linkęs pilnėti, nemenka tikimybė, kad ilgainiui vartojant suvarys medžiagų apykaitą dar labiau. Gydytojų to gali neklaust. Aš klausiau psichuškėj ir ne. Psichuškėj labai atvirai pasakė: "tiesą sakant, jaučiuosi durnas, kai manęs to paklausia. nes visi antidepresantai veikia kelis hormonus smegenyse. bet ar tuos, kurie įtakoja svorio augimą, nežinome. gali veikti tuos, gali kitus". Pasidariau sau tokią išvadą, kad čia žmogus tik pats gali tą jaust, nes to niekas neištirs, o ir ar reikia.
Man irgi žiauri diena. Dabar kiek apsiraminau. Bijau, kad artimiausiu metu darbe gali būt ne kažką. Ir šiaip nuotaikų nėr. Šįkart ne aš pridirbau, diedai, bet jie ten iš tikro nekalti, nes negalėjo žinot, kad blogai daro.
Užsakovas jau buvo pervedęs galutinę sumą finigų už prekes/paslaugas ir išsireikalavo grąžint nuostoliams padengti sumą, didesnę, nei mano atlygis. Plius dar nežinia kiek kaštuos, nes reikės kai ką keisti projekte. Ne tragedija tam dirikui, visai ramiai ir mandagiai susitvarkė, tik šiandien tylus buvo, kaip niekad.
O pati, bijau, kad IR VĖL būsiu klaidų debiliškų pripylus. Šiandien atsidariau vieną projektą, kuris vykdomas, net žagtelėjau. Toks jausmas, kad negali būt, kad aš ten dariau. Nors dar gali būt, kad žiūrėjau seną variantą. Nebedrįsau knistis, nes, kaip žinia, yra kas nuolat mano mano monitorių.
Ir dar šmaikštuoliški prisiminimai `online`. 
Pasakojo, kaip vienuoliai vakare prieš melsdamiesi pririšdavo katę, kad netrukdytų. Katė paseno, nugaišo. Išsivystė problema: kaip bus, nėr ką pririšt. Dėl to sušaukė susirinkimą. Reikia naują įsigyt, ar nereikia?!
