80m2 namo sildymas

man tai atrodo gerokai per daug - ketviritis elektros kainos, dar nepamirsk ivertint tai, kad sausio pirma visa tavo sukaupta elektra "sudega". ka vasara sukaupei ziemai, lesto viska nusavina naujuju metu proga.

Aš kaip supratau, tai čia tik atskaitos taškas sausio 1 d. Gausis, kad visą metų pradžią skolon, o vasarą atidavinėsi skolą. Gruodžio 31 d. bus tik suvestas balansas. Na nesigilinau į tai labai, galiu klysti.

Jei skolon negalima, ir iš tikrųjų gausis, kad tik į vienus vartus elektra eina, o atgal "vožtuvas stovi", tai atsiras piketuotojų.

LSEA skaičiuoja, kad nedidelių saulės elektrinių projektai būtų patrauklūs, jei saugojimo paslauga kainuotų iki 0,57 euro cento už 1 kilovatvalandę (euro ct/kWh). Šią kainą esą leidžia nustatyti daugelyje Europos šalių padaryti tyrimai. Energetikų skaičiavimais, tokiu atveju iki 10 kW galios jėgainė atsipirktų per 8-9 metus. Jeigu paslauga kainuotų 1,1 euro ct/kWh, jėgainės atsipirkimo laikotarpis išaugtų iki 11 metų. Kainai didėjant atitinkamai išaugtų ir atsipirkimo laikas.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lz...s-mainus/196286
© Lietuvos žinios

tai kad ne, mokesi kas menesi kaip iprasta ir jei neturesi "sankaupu" tai mokesi kaip eilinis vartotojas. todel tas laikotarpis po nauju metu niekaip nebus padengiamas is jokiu, nei is praejusiu nei is busimu saules kilovatvalandziu tik is tu varganu asaru kurias ziemos saule susimils privarvint. va cia toks bjaurus suo ir pakastas.

Papildyta:

o ministerijai ir lestui nusisvilpt - patvirtino skaiciavimo metodika, lesto suskaiciavo savo tipo sanaudas 3 eurocentus ir basta, nenori - neimk

Pala, pala, bet juk įstatymas garantuoja balansą. Tai jei mokėsi metų pradžioje, tai metų pabaigoje Lesto tau turės gražinti.

Įsirengti 5 kW saulės jėgainę Lietuvoje dabar kainuoja apie 7,5 tūkst. eurų. „Tiek investuoti ryšis tik vienas kitas“, – svarstė pašnekovas.

„Mes tikėjomės, kad bus nustatyta 0,5 euro ct/kWh kaina. Tuomet mažas jėgaines statyti apsimokėtų. Dabar gi retas tam ryšis. Nors dabar gaminamos saulės jėgainės tarnauja apie 30 metų. Spėlioti, kas bus po 18 metų, kai investicijos atsipirks, itin sudėtinga“, – svarstė pašnekovas.

Šeimos namų ūkis Europoje dažniausiai įsirengia maždaug 4–6 kilovatų (kW) galios saulės jėgainę. Pasak V. Mačiulio, per metus 1 kW saulės jėgainės pagamina apie 1000 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Apie 35 proc. jų namų ūkis sunaudoja iš karto (šaldytuvas, buitinė technika ir kiti įrenginiai), o likusią paskolina tinklo operatoriui.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/naudotis-elektros-tinklu-saules-jegainems-bus-per-brangu/207734
© Lietuvos žinios

is kur istraukei kad mokesi tik metu pradzioje? stoves dvigubas skaitliukas pas tave ir mokesi kas menesi. jei turi prikaupes pas lesto, tai dengsi savo suma is prikauptu, jei ne, mokesi kaip eilinis vartotojas. o metu gale visos "santaupos" nunulinamos.

O tai ne apie toki kalbame? Jei taip, tai visai nebrangus.. Ar dar kazko kitko reikia?

Skaitliukus retai tikrina, galima nutempti mėnesį kitą. Bet jie tikriausiai atsiųs inspektorius naujųjų proga ir nurašys skaitiklių parodymus sausio pradžioje... Nors retai kas turės perteklinės energijos prikaupęs, todėl gal ir nieko nebus. Reikia ištempti laike sausio 1d. parodymus iki maždaug antros kovo savaitės, kai saulė jau pakankamai atsigauna ir galima pradėti skaičiuoti kWh "nuo nulio".
Ar jau priimta, ar tik svarstoma 3 cnt/kWh?

http://www.pinigukar...udu-palyginimas
Ir nereikia nieko irodineti, viskas jau paskaiciuota, belieka tik pasirinkti

Mes pasirinkom zidini su ortakiais+nakciai elektros radiatoriai. Pagal ekspertu paskaiciavimus-isirengem pigiausia sildyma 77kv namui(iranga+kasmenesines islaidos sildymui).

Viskas teisingai. As nama suprojektavau taip, kad ortakiu nereiketu. Abstrakciai kalbant siluma laikosi palubeje, jeigu tai ne grindinis sildymas. Turint zidini gali siekti net 10 laipsniu skirtuma. Todel mansardiniuose kambariuose silumos gali pakakti nuo pirmo auksto, jeigu namas/stogas gerai apsiltintas ir yra rekuperacija.


Nieko pries neturiu pries orinuka ir elektrini sildyma. Bet turedamas krosni as apie elekitrini sildyma negalvoju. Beje, esu isirenges rozetes elektriniams radiatoriams. Neprireike, nors po pirmo sezono SS nuleke cirkuliacinis siurblys.

"Pamenu, kaip tave atkalbinėjau, nes buvau įsitikinęs savo teisumu, dėl geoterminio. Geras būtų geoterminis, jei ne jo įdiegimo kaina."
-
Na ir neatkalbejai, nes pardaviau buta ir pinigo turejau daugiau, negu proto. Tai ir isidejau kilminga 10kW galingumo SS. Dabar matau, kad mane tenkintu 3kW galingumo SS. O siu jau visai kita komplektacija, kainu lygis ir irengimas. 80m2 namas irgi atskira tema. Viso namo sildyma galima butu organizuoti vieninteliu elektriniu karsto vandens boileriu. Turint omenyje grindinio sildymo inercija vietoj automatikos pakakatu keiciantis lauko temperaturai (karta per savaite) pasukti termostato reguliatoiu.
Todel 80m2 namo sildymas kaip ir pasilieka XX amziuje. Dabar reiketu galvoti kaip efektyviai vedintis ir gaminti karsta vandeni ir namo sildymo klausimas atpuola, jeigu turi krosni extra atvejui. Pries 40 metu draugas buvo sveciuose Erfurte (sovietu Vokietijoje) tai vokieciai savo chrusciovkese, tokiose kaip Lazdynai, sildesi kurendami malkas, kurias po darbo pirkdavo prekybos centruose kaip kefyro butelius. Man tai padare ispudi.


Vasara SS ir toliau kaitins vandeni freonineje backoje. Kokia butu optimali temperatura, kad perieiti prie elektrinio, nezinau. Gal 35 laipsniai.
Taigi, vanduo kaitinamas backoje, nuo kurios gyvatuko ziema nuimama siluma grindu sildymui. Ir toliau sis vanduo pakliuna i elektrini boileri, kuriame pakeliama temperatura iki, pavyzdziui, 50 laipsniu. Jeigu atsiranda teigianciu, kad salciu metu galima ir elektra pasisildyti tai ar verta kaitinti jau silta vandeni elektriniame boileryje...


As turiu kitokia patirti. Tiesa, nerelizuota.

Papildyta:
Na ir toliau trolinant

Is manes patarimu nesulauksi. As diskutuoju. Teiginys turi pagrinda. Turiu isirenges pozemini oro paemima po terasa su sudetais virs zemes polistirolo likuciais. Vasara tiek ikaitinamas pozemis, kad ziemos pabaigoje is po zemiu i rekuperatoriu ateina siltesnis kaip 10 laipsniu oras kai lauke zemiau 15 laipsniu salcio.
Parasiau nepagalvojes, kad skaitytojas to nezino.


Jeigu po zeme kolektoriaus temperatura nenukris zemiau nulio tai nieko jis nekilos. Ledas auga kai temperatura krentra zemiau nulio. Bet aplink kolektoriu. Nes apauges ledas tampa silumos izoliatoriumi. Todel vienintelis efektyvus SS kolektorius yra grezinys. Tiksliau ta dalis, kuri yra pozeminiame vandenyje. SS su horizontaliu SEKLIU kolektoriumi antroje sildymo sezono puseje tampa elektriniu tenu. Toks kolektorius turi buti uzkasamas 2 metru gylyje.

Taiki, griztant prie nutyleto pozeminio oro paemimo, kodel negalima organizuoti pozeminiu oro paemimu zemes po grindimis sildymui. Nes kolektorius tera max 2kW galinguma, kad atitinka mano ismetamo oro silumos apimti? Belieka organizuoti ismetama ora taip, kad siluma liktu po zememis kai:
1. rudeni po zeme tempetratura siekia 20 laipsniu, o ismetamas oras 10. Ismetamu oru reiketu vesinti ne zeme, o sildyti dali varinio kolektoriaus.
...
n. kai lauke 15 laipsniu salcio tai ismetima reiketu nukreipti i oro paemimo kolektoriaus pradzia, kad tokiu dideliu temperaturos skirtumu paimamo oro temperatura pakelti keliu laipsniu salcio. Tuo metu kazkuri laika varinis kolektorius gali dirbti negaudamas kompensacijos is ismetamo oro. Bet jos ir nebutina.
-
Kazkada reiketu sesti ir pasipaisyti kaip su 1/2 sklendemis reguliuoti rezimus:
1. ismetamas oras sildo kolektoriaus pradzia
2. ismetamas oro paremima ir, poto, kolektoriaus pradzia
3. ismetamas oras sildo oro paemima
4. ???

Beje, prie viso to galima organizuoti ir isvalyto vandens infiltravima ant kolektoriu. Siuo metu turiu atskiras kanalizacijas vonia/dusas/praustuvas ir fekalas/plautuve/indaplove. Ar tikslinga butu taip organizuoti prisijungus prie miesto kanalizacijos, nesidomejau.


Sutinku, kad tai efektyvus variantas. Saules kolektoriaus poreikis atsiranda kai naudoji malkas, granules ar elektra. Kai gaminti vandeni su SS tai saules kolektoriaus nauda yra abejotina. As is tu, kurie tokiu atveju domejosi ir atmete.


Jeigu kompresoriu perki Svedijoje tai nereiskia, kad jis ten ir pagamintas. Ka reiskia gamintojas? Jeigu santechnikas pastato cirkuliacini siurbli ant grindinio kolektoriaus tai jis gamintojas ar importuotojas? As diskutuoju apie kompresoriaus pastatyma ir prijungima su variniais vamzdeliais prie zemes kolektoriaus; prie freonines vandens backos; ir valdymo pulto. Kuo tai reikalauja aukstesnes kvalifikacijos negu kondicionieriaus vidaus ir isores bloko pastatymo ir tarpusavio sujungimo? Tuom, kad vietoj automatikos bloko gauni distancini pulteli?

PS
Pridedu komentaro kopija is omnitel.building apie 5,000 euru kainuojanti TIK sildymo oras-vanduo SS:

Ania? Ekspertas, atsirado, pats matyt tik paskaitęs reklaminius bukletukus.

Stovi pas mane šitas "šedevras" nuo vasario mėnesio. Tai trumpai galima tik taip paskayt - šūdas kaip reta. Tai bet kuris kuris rekomenduoja dėtis orinuką, ir dar Panasonicą yra susipykęs su protu.

Gal pakalbam apie šių siurblių service manualą (PAPAMY1311028CE)? Pvz 40 psl:.
"Avoid installations in areas where the ambient temperature may drop below -20°C."

O gal pakalbam apie keliamą triukšmą prie DeIce mode'o? (kuris gal trukti iki 9ių minučių)?

Arba apie jo galimybės sušildyti boilerį iki normalių temperaturų be elektrinio boilerio teno pagalbos? Arba palaikyti norimą temperatūra boileryje?

Bet kažką kalbėti kuris tik reklaminius bukletukus skaitęs tai čia yra beviltiškas reikalas. Sakys va kaip zajebys, gi parašyta kokia ekonomija.

Tai ir norėjau pasakyti, kad mano akimis tokie skaičiavimai švelniai tariant labai jau netikslūs ir jais remtis reikėtų labai atsargiai.
Čia tik keletas grubiausių netikslumų.
1. Šildymo poreikis 20500 kWh per metus 150 kv namui. Pasyvaus namo turėtų būti artimas 2250 kwh per metus. Nekalbam čia apie pasyvius. Tarkim, kad normalaus šiuolaikinio namo šildymo poreikis bus 3 kartus didesnis 6750 kWh. Tai yra maždaug tris kartus mažesnis nei ponia žurnalistė įsivaizduoja. Dar čia kalbame apie dvigubai mažesnio ploto namus. Tai šildymo poreikis turėtų būti apie kokius 3500 kWh. Šešis kartus mažiau nei tame skaičiavime. Taigi šildytis elektra 10 metų kainuotų ne 80 000 lt, o 3 kartus pigiau 150 kv namą, 6 kartus pigiau 80 kv. namą.
2. Kieto kuro katilinės kaina 7000 lt. Jei šildotės elektra ar vis tiek statysite katilinę, kaminą, malkinę, įsirengsite grindininį šildymą arba radiatorius, akumuliacinę talpą ir pan. Nesuprantama kodėl kalbant apie šildymą kietu kuru skaičiuojama tik pigiausias katilas ir jo aprišimas.
3. Tuo tarpu keli elektriniai radiatoriai net 3000 lt. Tikrai įspūdinga suma lyginant su kieto kuro katiline.
4. Ar tikrai tikite, kad šildytis aeroterminiu ir geoterminiu būdų kainuoja lygiai tiek pat?
5. Jau nekalbu, kad čia nevertinamos jokios išlaidos sistemos priežiūrai, remontui ir nusidėvėjimui.
6. Reikėtų atsižvelgti, kad daugeliu atvejų namas statomas naudojantis paskolomis. Todėl didelė pradinė investicija į šildymo sistemą turi nemažus palūkanų kaštus. Tarkim investavę 50 000 lt skolintų lėšų į šildymo sistemą mokėsite po 1000 lt vien palūkanų.
7. Ignoruojamas karšto vandens ruošimas, kuris turėtų būti skaičiuojamas kartu su šildymo sistema.