QUOTE(laina12 @ 2015 08 19, 08:06)
vakar atsventem pirmaji gimtadieni. Jau visas vyriuks


QUOTE(Pacifica @ 2015 08 20, 06:35)
Labas rytas
Mano sieloj siendien svente
Mes vaziuojam namo...
1,5 menesio reanimacijoj, dar tiek neisnesiotuku skyriuj ir stai pagaliau!!! Po viso sito kas ivyko pradejau tiketi stebuklais ir tikejimo galia
Valio! 

Mano sieloj siendien svente






Joriuką su praėjusiu gimtadieniu!

Pacifica, oi, kaip džiugu, susigraudinau. Bandau įsivaizduoti tavo jausmus, bet čia kaip koks kosmosas - galiu tik maždaug numanyti


Po atostogų. Ar buvo sunku? Sunku. Ar vertėjo? Labai.
Sunku, nes vežime sėdejo labai nedaug, o atstumai ten dideli. Pas tėtį eit nenori, nes vis labiau ir labiau prilimpa prie manęs. Sunku, nes miego nebėra visai. Tiesiog žiauriai prastos naktys. Miegam kartu, bet papo nepakanka, reikia imt ant rankų, supuoti, glaustyt, žindyt ir atsargiai išimt papą ir įdėt soskę. Nubudimai pastovūs ir nuolatinis blaškymasis. Lyg nedėjuoja, bet kažkas neramina. Gal dienos įspūdžiai? Labai jautri, baili, imli. O gal mano pienas koks neraminantis, nes aš sudirgus.
Vertėjo, nes vaiko reakcija į jūrą, smėlį, marias, paukščius, vaikų aikšteles - nepakartojama.
Vieną parą labai karščiavo, buvau panikoj. Po to dar bitė į delną įgėlė - tai klykė valandą laiko ir dabar vis rodo, sako:"poooopa" ir kad reikia pūsti. Na, žodžiu, atostogos pagal pilną programą. Nieko nepriaugo, bet nesukūdo. Gyva buvo praktiškai mano pienu. Žinda labai dažnai, vos kiek ilgesnė pertrauka - pas mane guzai. Grįžus namo ir išlipus iš mašinos pasakė "namai". Vis daugiau bando kalbėt, aš jau pagaliau tapau tikra "mama" ir tą mamą ji "myyyy"


Vaikščioti ir toliau net nesiruošia, neina ir už rankų vedama. Tik pabandau - klykia. Žodžiu, ji kalbės, gal skaitys, bet nevaikščios

Ačiū Krown už naujus namučius
