sveikos,
oi, džiaukitės, kol Jūsų vaikai maži ir gerai valgo, nes mano mergytės iš gerų pasidarė blogos

nu kiekvienas maitinimas tampa didžiule kova, kol sukiši tą pieną...

malasi, dairosi, spardosi - daro viską, bet ne valgo. išmoko purkšt, tai mano po lašelį surinktą pieną irgi purškia - jom matot labai smagu, o man tai ne. žodžiu, dieną nevalgo , o naktį keliasi kas kelios valandos ir nori valgyt
plius nesuprantu kas darosi - klykauja nei iš šio, nei to. be ašarų, be nieko, bet spygauja tiesiog taip. būna iš pykčio, kad žaisliuko negali į burną įsikišt, kad dėmesio nėra ir pan. nu beprotnamis kažkoks, man jau galvą skauda ir nervai nelaiko
ar nebuvo taip niekaip? čia normalu ?
apie 3 mėnesių pieno krizę pirmą kartą girdžiu. man nieko nebuvo. lyg per karščius ten kažkiek pamažėjo, bet gal kelis vakarus, kai labiau paprakaituota buvo per dieną. du mėnesius traukiu rečiau naktį, tai irgi ilgai nemažėjo, o tik dabar pamažėjo kokiu 50ml ir jei ir toliau bus tiek nervų, tai jaučiu, dar mažės, nes kažko aš čia jautriai sureaguoju į tokius čiudus.
o dėl vyrų pagalbos tai nesuprantu - juk ir jie norėjo vaiko, ryžosi papildomoms ne itin malonioms procedūroms, kartu išgyveno tą procesą, o dabar vaiku nesirūpint, nepadėt

nu aš tai be saviškio nežinau ką daryčiau - jis viską tą patį daro, pampius keičia, kai aš pieną traukiu, užpakalius plauna, prausia, maitina, naktim keliasi - viską viską viską. juk abu norėjom vaikų ir ėjom iš proto be jų. juk čia abiejų turteliai.