Draugas nepatinka mano tevams

Sveikos,

Tikriausiai gvildensiu jau kiek apkalbėta temą, tačiau pas mane situacija yra truputį kiek kitokia, keblesnė.
Su draugu ka tik atšventėm dviejų metų draugystę,pažįstami dar seniau, metai kaip gyvenam kartu. Gyvename visai kitam mieste jei mūsų tėvai. Po pusantrų metų draugystės jis man pasipiršo. Jis mane tikrai myli, gerbia, saugoja. Mano jausmai jam irgi stiprūs. Tik nuo to laiko kai draugas man pasipiršo, tėvai niekaip nenurimsta ir su lik kiekviena diena vis labiau man "i akis" kalba, jog jis man visai netinka, jog mes tikėjomės kad susirasi geresnį žmogų. Tėvai buvo susidare gerą įspūdį apie draugą, iki piršlybų, tačiau po piršlybų, ir mums pradėjus kalbėti apie vestuves, jog norėtume susituokti po metų, situacija pavirto į košmarą. Tėvai tik man viską šneka, draugui bijo ką ir pasakyti. Gal bijo, jog jis užpyks, kadangi vis impulsyvus. Esmė, jog tėvai bijo, kad aš tokį prastą vyrą, sau nelygų susiradau. Įdomiausia, jog draugo mama mano, jog aš jam per gera, per tobula. Aš ir išsilavinus ir darbą turiu, ir susitaupau, o jis nei mokslų nebaigęs, nors darbą turi, bet pinigus iššvaisto, jog praperka daug ant cigarečių, jog man mažai nuperka, neduoda pinigų. Tame tiesos gal ir yra, bet aš puikiai ir ji galiu tame suprasti, tačiau nėra taip, jog nieko man nenupirktų. Dar labai užstrigo tėvams, jog mano draugas labai lėtų apsukų, jog kaimo darbams jis net nebūtų tinkamas. O mama tai iš viso pasakė, kad jis net vinies nemoka gal įkalt. Sakė, jog verksiu aš, jeigu nežiūrėsiu savęs ir nepadėsiu jo po padu. Taigi tėvai netiesiogiai draudžia man tuoktis su juo, ir pasakė jog nėra ko skubėt. Svarbiausia, jog tėvai mane lygina su seserim, kuriai draugas pasipiršo tik į penktus draugystės metus, ir jie abu gyvena su mano tėvais. Taip ,seseri draugas išlaiko netiesiogine ta žodžio prasme (komunalinių nemoka), ji nedirba ir nesuka dėl to galvos. Sesuo trim metais vyresnė. Skaudžiausia, jog iš manęs tėvai, toks įspūdis, nori visko, nori ir kad man gerai būtų, bet kad ir jiems gerai būtų, nes juk svrabiausia ka kiti žmonės pasakys... Jie labai daug trūkumų ieško ir randa pas mano draugą. Taip, jam yra kur pasistengti, bet su ydom, tokiom kaip rūkymas, manau juk galima susidoroti..?tačiau tėvai nori idealo..svarbiausia jog nuo to mano nervai tikrai stipriai kenčia. Suprantu, jog reikia tėvų irgi išklausyti, tačiau viską ir aš puikiai santykiuose matau, ir bandau spręsti, tikrai nesu užsidėjus rožinių akinių. Tik tėvai nori visko iš karto. Net pareiškė, jog mes visai kitokį vyrą tau išsivaizavome. Prisipažinsiu kartais net suabejoju ko as noriu iš savo santykių su juo. Mūsų draugystės pradžia buvo sunkoka, draugas darbo ilgą laiką neturėjo, ir ilgą laiką man reikėjo mus išmaitinti ir net skolas padėt gražint, ir tai nebuvo gerai pradžiai, tačiau kažkaip mes išsilaikėm..gal lemta buvo, nezinau, tačiau man labai didelis galvosūkis ir dėl tėvų pasakymų, o ypač mamos tezių, kurios kartais net gasdina. Atrodo, jeigu imsiu ir nepadarysiu, taip kaip mama sako, verksiu kruvinom ašarom. Daug sykių sakė mama, jog aš atsimerkčiau, sako pasiklausyk ką kiti iš šono sako, koks jis neišprusęs...neįsivaizduoju, pasimetu kartais visai. Kol nėra tokio santykių pokalbio su tėvais, tol atrodo galiu ramiai su draugu ugdyti santykius. Lyg atrodo, kad jie auga, tik kartais labai sunku tai daryti, tai į ugnį vis kažkas pila vandenį... ar tėvai mums išskirt nori? patarkite ką nors..Ačiū Jums.

Aš manau, kad jei tu jau tikrai apssiprendei, kad nori su juo būti ir tau viskas tinka, turi pasakyti tevams tiesiai šviesiai, kad gerbtų tavo pasirinkimą, juk tai tavo gyvenimas, tau jį ir gyventi
Žinoma tėvai turi teisę išsakyti savo nuomonę, bet jei ji jauperžengia ribas, turi juos sustabdyti
Visų svarbiausia, kad šalia turi mylintį ir mylimą žmogų, o jūsų bėdos dėl darbų, išsilavinimų, pirkinių ir darbų yra jūsų reikalas

Tėvų teisė yra išsakyti savo nuomonę. Nieko smerktino nematau. Gyvenimo kelią renkatės jūs, tik nelabai jau ir retai tėvai būna teisūs. Blogo jie savo vaikams nelinki.

Na sutinku, kad blogo nelinki, bet ir tas gėrio supratimas pas visus skirtingas. Jei tėvai akcentuoja materialinę pusę, ignoruodami tai, kad jiems kartu gerai, nežinau ar tai teisinga

Sutinku su jum merginos. Tik skaudu kai tėvai, taip neigiamai žiūri į mane ir mano draugą. Jaučiu šiokią tokią nelygybę tarp savęs ir savo sesers šiuo atveju. Sesuo nors vyresnė, bet jai tėvai visada nusileidžia, kadangi ji labai susinervina, jeigu jei kažko neleidžia arba jai prieštarauja. Mano charakteris visiškai kitoks nei sesers, ir aš visada klausydavau tėvų. Tik tikriausiai tai mano klaida, kad aš visada tokia geranoriška buvau...negali būti taip kad tėvai bando manim manipuliuoti, kad pasiektų tikslą? tėvam labai svarbu nuomonė ką kiti pasakys...tai tuo pačiu gando vienu metu du zuikius nušauti. Net baisu ir pasakoti, ką sesers draugo tėvai apie maniškį mano...trumpai tariant laiko jį didžiausiu tinginiu ir durneliu, bet kaip išsaugoti gerus santykius, tikrai nesinori su visais susipykti, kad po to negalėčiau net grįžti į gimtus namus... žinau, visiems neįtiksim..ar man iš paskutiniųjų stengtis draugą gerai nuteikti, jog viskas čia tvarkoj, ir nieks nieko blogo nesako?nes kai draugas sužino kažką už nugaros, jame įsiprieskia pragaras, o tada tai jau jis tiesiai šviesiai rėžia tiesą...tėvai labai verčia mane abejoti jo jausmais man. O tėvai juo irgi nepasitiki, jo neperpranta niekaip pasak jų.

Kas yra blogo akcentuoti materialinę pusę? Meilė sotus ilgai nebūsi.
Papildyta:

Jeigu jau ten pas jus tokia meilė ir matote jį savo vyru, savo vaikų tėvu, tokių atveju jums kyla pareiga aiškiai tai įvardinti ir tėvams.
Sprendžiant iš jūsų pasakojimų apie jį man irgi kyla klausimas kiek ilgai truks jūsų santykiai. Duok Dieve aš nusišneku.

Pasakė kartą nuomonę apie dukters draugą - ir gana. Kam karksėti kiekvieną kartą, kad "nepatinka nepatinka". Vat man visiškai nesuprantamas tėvų kišimąsis į savo suaugusių vaikų ar vaikų į suaugusių tėvų gyvenimą. Suprasčiau, jeigu būsimasis vyras juodas alkoholikas, narkomanas, smurtautojas būtų, bet dabar kai vienintelė priekabė, jog nepakankamai "bagotas", tai tikrai tėvai peržengia ribas.

Bet kažkas tai tokio vistik yra, jei daug aplinkinių jį vertina neigiamai. O įsimylėjusios akys, kaip žinia, žiūri pro rožinius akinius
Iš savo patirties galiu pasakyt, kad IQ ir išsilavinimo skirtumas, bendrų sąlyčio taškų nebuvimas vėliau, praėjus drugelių etapui ir netgi meilei ,tikrai gali pakišt koją Pradeda vargint.
Bet šiaip, jei jis ne koks alkoholikas, smurtautojas, tai tėvai turėtų nesikišt į suaugusios dukros gyvenimą.

Nu jau. Nu jau.
Augino dukrą, išleido į mokslus
Auklėjo, rėmė ir staiga negalima nieko sakyti.

Na tai pasakė, valio, o kam karksėti tą patį per tą patį? Ar mano, kad dukros atmintis, kaip žuvies? Jų nuomonę ji žino. Gana. Kam tą patį per tą patį varyti? Geriau priimti ir gerbti dukros pasirinkimą, o ne pildyti kantrybės taurę su tuo pačiu sugedusio telefono įrašu.

Ir? Pamačius (tėvų nuomonė), kad merga sau gyvenimą gadinasi tylėti subinę įgaubus? Bo neduok Dieve anoji įsižeis
Neženoti, be šliūbo, tik metai kaip pienas nuo lūpų nudžiuvo.

Jūsų žodynas stebėtinai brandus "subinė", "merga". Dvelkia išmintimi kaip gadinasi? Ne už milijonieriaus teka? Tai gal tėvukai turėtų kokį savo bagotą bendraamžį piršti? Geriau būtų? Kas negerai su autorės draugu konkrečiai? Kad rūko per daug? Na taip, nepagirtina, bet dėl to nesituokti? Ko kišti snapą į suaugusių žmonių reikalus?