QUOTE(mirackle @ 2015 09 08, 15:19)
Sveikos, merginos, jau negaliu be jūsų, paskaitau kai turiu laiko, randu įdomios informacijos. Amariliai, gal Jūs galit plačiau papasakot dėl anksčiau bute gyvenusių žmonių energetikos galimo poveikio mūsų sveikatai. Dariausi namie remontą tai teko mėnesiui išsinuomoti butą. Vilniaus senamiestyje, kaip paaiškėjo, jame gana ilgą laiką gyveno vienas iš LT religinių patriarchų, geras žmogus buvo. Nuomotojas vis pabrėždavo kokiam nepaprastam bute mes gyvenam. Po šio žmogaus, bute metus gyveno jo savininkas, mano nuomotojas. O bet tačiau, visą tą mėnesį nei aš, nei vaikai naktį praktiškai nemiegojom, keletai valandų užsnūsdavom. Įdomiausia, kad ir bemiegė naktis,nuovargio nieks nejautėm. Mūsų šuo jautėsi nejaukiai, bet katinas buvo tarsi savo stichijoj, tiesiog skraidė. Tik po kurio laiko supratau, kad kažkas su butu negerai. Skaičiavau dienas, kad greičiau iš ten dingt.Grįžom į savo namus, baigėsi visos nemigos. Čia ne klausimas, tiesiog platesnių žinių norisi. Ačiū Jums jei skirsite laiko atsakymui.
Bet kad ten Jum gyvent nebereikia. na, jei ten nebuvo pijokystes ir panasiu bliatstvu, mirimo tame bute, sirgimo baisiom ligom, beprotybes, tai... Reiskia liko kazkas astraliniam plane, gal tas zmogus, kaip pasakyt, "neisejo" dar is ten. Tas "neisejo" tai yra toks nelabai tinkamas zodis, cia daug pasakot, kas gali astraliniam plane likt. Yra tu valymu visokio plauko. Galima liaudiskai druskuotu vandeniu arba rozmarino antpilu nuo lubu iki grindu viska isplaut, galima remonta daryt, cerkvinem zvakem apeit kelis kartus. Buna zvakes su runom namu valymui, girdejau veikia. Nu nieks jei nesuveikia, tai kviest ka is dvasininku, lai sventina ten. Ir tai buna nepadeda. Tokiu atveju tiesiog mint is ten, kur ne viena gyveni, o su dariniais kokiais. (Atmetu haliucinaciju varianta, nes cia neatrodo, jog tai galetu but).
Dar ziurint kas ten gyveno. nebutinai blogi kokie zmones. Mano vaikystes namuose daug zmoniu sirgo, mire, is proto kraustesi. Nebuvo ten jauku, net jei isblizginu, isvalau sutvarkau. Bet gyvenau ten ilgai jau po visu mirciu ir mano dukra jautesi norm, tik sake, nu nejaukus tas butas ir aisku del ko, bet dideliu problemu tikrai nebuvo, apart nejaukumo. Problemos, panasios i Jusu, buvo tuo metu, kai ta nuomavau ir gyvenau kelis men pas drauge. Ten dvieju aukstu nuosavas namas, seimininkai pirmame, mes visi antrame. Ir ten neseniai pries mums ateinant, buvo mires seiminines vyras. Pati seimininke - visiskas ligonis, ten jai alzhaimeris berods buvo. Sunus ja rupinosi, bet tas sunus irgi su ne visais namie. Nu ne siaip keistas zmogus, bet visai neadekvatus. Jie ten nesitrindavo ir nelipdavo virsun. Bet kazkas irgi buvo, nes mergiote mano (normaliai ekstravertiska, veikli, daug bendraujanti ir t.t., visas miestas draugu, nu ji gyvena aktyvu soc gyvenima), ten ji nenoredavo keltis is lovos ir nuolatos inksdavo. Inksdavo, neturiu kito zodzio apibudinti. I mokykla nejo, atsisake, i kiema nejo, atsisake, veikt ka nors irgi atsisake, norejo tik kmpu zaidima zaist, kas jai absoliuciai nebudinga, ir nieko nenorejo daryt. As baisiai issigandau ir nuveziau pas medikus tikrint, nustate neurastenija. Tada isvijau is musu nuosavo nejaukiojo, bet savo buto nuomininkus ir grizom atgal. Visus neurastenijos pozymius kaip ranka nueme is tos dienos, ji atvirto i save. Kokia ten dar neurastenija, ten veiksmas nuolatinis, draugai, ji ekstravertiska, dalyve tokia. Tai va. Tai del to mano mergos nejaukumo (ir drauges seimos, kuri byrejo tikrai), ta mano drauge sumaste, kad greiciausiai tas mires tevukas is pirmo auksto ten vis dar teber. (Nu jai ten ciuoze stogas irgi smarkiai). Ir dar sugalvojo, kaip ji is ten iskrapstyt
Tipo kada tais jis paprase pas jos vyra cigareciu ir taip buvo ne viena karta, o dabar grauziasi, kad negali grazint tos skolos, todel po ta nama ir bludija tipo. Tas jos vyras tokiu smulkmenu neatsimena, nu bet tiek to, padare, kaip anoji liepe: skiaz nuejo i ta nejaukiausia kambari ir mintyse pasikalbejo su tuo diedu. Drauge sake, kad viskas dabar, energetika svari
Skamba ziauriai sizofreniskai, nu bet o ka daryt
Zodziu, realiai niekas nepasikeite. Man per sveikata nekirto, kirto draugei, jos vyras eme gert ten, mano mergai iki mediku teko daeit. Kadangi namas ne mano ir ne ju, tai remontu ir nesiuliau, o dvasininku ten jie nebut kviete, nu tiesiog ne ta fauna. Tiesiog myniau is ten, kai tik galejau, del vaiko. Nematau as tu dvasiu ir t.t. Neturiu tokiu sugebejimu ir tiesa sakant, nelabai noriu turet. Gana man teorijos.
O cia kai atejom gyvent, sitam bute pries mus gyveno daug visokiu zmoniu, cia nuolatine kaita vyko. Bet vis studentai ir pan, jokiu mirciu ir jokiu beprotybiu, jokiu ligu, jokiu asocialu. Man jautesi, kad yra svaru. Nors mergiote lunatikuodama pirma menesi vis rodydavo i palube ir klausdavo, kas ten toks. Bet siuo atveju, kaip man paaiskino, ji tiesiog sapnavo. As jai paskui pasakiau, kad tipo nu gal kas ir buvo, bet tikrai dabar neber. Placeba daviau ir nurimo tam sykiui, be to pasakiau, kad tuoj iseisim is cia.
Turiu vat daiktu mirusiu zmoniu. Pvz tas knygu kalnas, kur dabar jau i lentynas susidejau. Jos is to buto, kuriame daug metu bujojo visokios nelaimes, o viska apvainikavo tetos mirtis, kuria rado tik po savaites. Cia is jos kambario knygos. Sakiau berods, isvaliau cerkvine zvake (nes man ta ugnies energija tinkama) ir palikau pastovet dar, kol "mano" pasidarys. Ir ner jokiu nejaukumu.
As manau, nesukit galvos, isejot is ten ir nebereik ten gyvent.
o kas mano mociutes buta nupirks (jei nupirks, nes mazas miestelis, ji ten zinomas zmogus buvo, visi zinojo, kas ten dejosi), nepavydziu tiem zmonem.
rausvos žuvelės
ištirps rytui tekant skausmu
spurdančios širdys
