QUOTE(looo @ 2015 09 16, 11:32)
1. Tai pas seseri,tai pas giminaicius,draugus-bet veislynai sau nepasilieka. ( daugumos atveju).
2. Ka norejau pasakyti-kad buna ivairiai. Nuo asmeniniu zmogaus charakterio bruozu Gal priklauso. Bet kai veislynas turi 10-50 sunu,manau jis nera suinteresuotas pasilikti dar viena alkana burna...
3. Dar vienas idomus dalykas, del bendrasavininkystes. Kai veisejas savininkas turi teise betkada pasiimti ir isvezti suni pvz į paroda, ka manote Del streso tokiais atvejais? Ar tai nera " vardant titulu sau"
2. Ka norejau pasakyti-kad buna ivairiai. Nuo asmeniniu zmogaus charakterio bruozu Gal priklauso. Bet kai veislynas turi 10-50 sunu,manau jis nera suinteresuotas pasilikti dar viena alkana burna...
3. Dar vienas idomus dalykas, del bendrasavininkystes. Kai veisejas savininkas turi teise betkada pasiimti ir isvezti suni pvz į paroda, ka manote Del streso tokiais atvejais? Ar tai nera " vardant titulu sau"
1. Namai ne guminiai, tai gal normalu. Yra gi didelių veislių, 3 kambarių bute 5 dogų juk nesutalpinsi

2. 10-50 šunų turi tikrai dideli veislynai. Ten ir žmones įdarbinti dirba, vien pašert tokį kiekį šunų yra ką veikti. Jau nekalbu apie kitą priežiūrą. Tam reikia daug darbo rankų. o ar 9 šunys veislyne, ar 9 + 1 sergantis - nelabai skirtumas yra.
3. Bendrasavininkystės sąlygos apibrėžiamos su kiekvienu atskirai. Ir nebūtinai privaloma leisti šunį pasiimti bet kada ir bet kur. Galima gi sutart, kad patys važiuosit į parodas. O galima sutart, kad nevažiuosit visai, kol patys neužsinorėsit.
Be to, stabilios psichikos šuniui paroda nėra stresas. Šuo dažniausiai būna įpratęs prie daug šunų, tinkamai socializuotas ir parodoje nestresuoja. Juk jei normaliai sutari su veisėju, kuriuo pasitiki pats, o jis pasitiki tavimi tiek, kad duoda tau perspektyvų šuniuką, tai aš logiškai manau, kad yra tarpusavio bendravimas tarp veisėjo ir savininko. Ir kad, jei veisėjas nori parodyti šuniuką parodoje ir pageidauja jį pasiimti ir parodyti parodoje pats (pagal sutarimą ar savininko nenorą/negalėjimą važiuot į parodą pačiam), tai nebūna taip, kad šuo pirmą kartą veisėją mato ir eina iš proto.
Aš pati turėjus suaugusių šunų, kurie ilgiau ar trumpiau gyveno pas mane - nu streso buvo labai mažai pirmą valandą ar dvi arba visiškai nebuvo. Vieną kalę man atvežė iš viso manęs nemačiusią, puikiausiai sugyvenom, vienoj lovoj miegojom, pasivaikščiot ėjom kartu ir net pas vyrą važiavom

Mano patino šuniuką dabar nupirko žali šuninkystėj žmonės. Puikus šuniukas, gero charakterio, kol kas puikus anatomiškai - žodžiu, perspektyvus. Žmonės - visiškai žali parodose, dresūroj. Gavo kontaktus dresuotojo, bendrą paklusnumą dirba. Parodose norėtų dalyvaut, bet savimi nepasitiki, neturi laiko ruošt ir panašiai. Perleidžia tą man. Pasiderinsim, kur galim ir norim nuvažiuot. Susitinkam, parodau ir pamokinu šuniuką parodai bėgimo, stovėjimo. Net bendrasavininkystės nėr. Tai norit pasakyt, stresą šuniui keliam su šeimininkais?
