Šuo pyksta

Turiu 10 mėnesių mišrūną. Šiaip jau kai dviese mes sutariam puikiai, bet va kai ateina svečių, tai problemos prasideda. Toks jausmas, kad jis nori pasirodyt prieš kitus. Šiandien pvz. buvo svečių, jis už netinkamą elgesį buvo vedamas į kitą kambarį (su kitu svečiu tas suveikė 100%), tai kai paėmiau už antkaklio vest jį, jis ėmė man kąst aš aišku nenusileidau ir viskas pasibaigė tuom, kad jis gulėjo 10min laikomas už kaklo. Po to visą vakarą buvo ramus. Bet tai ne pirmas kartas, kai jis priešinasi kąsdamas. Man visa tai atrodo keista dar ir dėl to, kad jis nuo pat mažens buvo auklėjamas pakankamai griežtai, ėda tik po to kai aš pavalgau, ant lovos jam neleidžiama ir t. t... bet toks jausmas, kad kuo griežčiau aš su juo, tuo labiau jis priešinasi
P.S. Taip apie dresūrą galvojau, bet šiuo metu tam neturiu nei laiko nei pinigų

Tai kam šuo tada, jei jo priežiūrai nėra laiko ir pinigų?

Man atrodo ne to buvo klausiama -man keistai atrodo kai normaliam patarimui laiko atseit neturi, o vat kokia nesamone parasyt-prasau..
p.s.sorry, bet jau nesusilaikiau

Top Secret, čia labai sunku ką nors patart nepažįstant jūsų ir jūsų šuns, juolab kad ir šuo mišrūnas (būtų aiški veislė, bent jau būtų galima numanyt, ko iš jo tikėtis). Ar jūs pati nesinervinate, kai šuo išsidirbinėja ir kai baudžiate jį, išliekate rami ir savimi pasitikinti?
Be to, koks tas jo kandimas? Ar jis maivydamasis stvarsto už rankos, ar rimtai puola? Dabar kaip tik ir amžius jo toks, kai ragiukai dygsta.
Aš galiu papasakoti, kaip savo šunį tokiu atveju tramdyčiau, bet ar jums tinka toks pat variantas, tikrai negaliu garantuot.
Aprašytoj situacijoj, jei reikėtų šunį uždaryt ten, kur jis nenori, daryčiau taip:
1. įmetu dešrigalį ir uždarau duris,
2. jeigu tas uždarymas kitame kambaryje turi būti su bausmės kvapeliu, neliesdama šuns sukomanduočiau, kad eitų į vietą ir parodyčiau, kur. Gali būti, kad prie svečių klausyti nenorėtų, bet stovėčiau užstodama kelią ir nenusileisčiau, kol paklustų. Jeigu vis dėlto prisieitų nutempti už pakarpos, o jis kąstų į ranką - nekreipčiau jokio dėmesio, ramiai daryčiau, ką man reikia, kad suprastų, jog iš priešinimosi nebus jokios naudos ir kandžiojimosi niekas nebijo. Bet čia tikrai kaip kokiam šuniui - kitam gal reikėtų už tai į snapą užmest. Manąjį geriausiai veiktų būtent toks elgesys.
Ar šuo niekada nėra turėjęs progos pajust, kad šeimininkės galima neklausyti? Konfliktuoti su šunimi nėra būtina, bet ar jis žino, kad jeigu ką nors liepėt, tai nenusileisit nieku gyvu, kad ir ką jis sugalvotų, ir įvykdyti vis tiek reikės? Ar daug žaidžiat ir užsiimat su šunimi, kad jis pasitikėtų jumis ir tikėtų, kad esat nuostabiausias žmogus pasaulyje? Kai kurie šunys savaime dievina šeimininką, o su kai kuriais dėl šito reikia gerai padirbėti.

O mano suns pykciai kazkaip greit praeina ir dar niekada pirma nelindau susitaikyt.... Gal cia nuo veisles priklauso?

O man atrodo, kad jei yra problemų su šuns elgesiu ar paklusnumu- reiktų BŪTENT dresūra ir užsiimti. Juk perskaityti "patarimai" nenubrauks problemos Kažkaip keista kai klausiama kaip susitvarkyti su vienokia ar kitokia problema, o paskui parašoma, kad dresuoti neturi galimybės. Tuo labiau kai jau namie taikomi paprastesni metodai nepadeda. Aš aišku nepiktybiškai, bet labai jau keistai nuskambėjo tas paskutinis sakinys, kaip iš atskiros operos

Pasakysiu iš savo varpinės - man kiek įdomiai ir netgi linksmai atrodo paskaymai, kad šuo įsižeidžia, nebendrauja, pyksta už kažką.... Man giliai giliai dzin ar šuo įsižeidęs ar ne. Yra procedūros, kurias atlikti privalu ir kitaip nebus. "Geras" šuo po procedūros gauna skaniukų ir pamylavimų, įsižeidęs - gerą valandą visiško ignoravimo. Ir kažkaip daugiau problemos nekyla Nori vaidinti įsižeidusi - eina tyliai į kampuką ir vaidina

o gal galima patikslint, už kokį netinkamą elgesį? Kaip šuo nusikalto?

Tik pabandysiu padaryti prielaidą - pirmas dalykas, tai dabar jam kaip tik toks amžius, kai brendimas, ir bando laužyti taisykles. Tai sakyčiau normalu.
O kitas variantas, kad jūs nors ir elgiatės kaip lyderis, bet šuo pagarbos jums didelės nejaučia - galbūt reikia daugiau užsiėmimų lauke, kur jūs vadovautomute kažkokiam tai procesui ar žaidimui.

Ir šiaip smulki idėja, kai aš vedu "prasikaltusi" šunį, visada imu už keteros, ne už antkaklio - nereiškia, kad stipriai suimu, kartais tiesiog simboliškai - bent jau man rodos, toks būdas efektyvesnis.

Šiaip idomu būtų išgirsti, ką turite uomenyje, kai sakote, kad dviese sutariate gražiai?

Mano galva - tiesiog trūksta šeimininko autoriteto stresinėse situacijose. Atėjo svečiai - šuniui baisinė laimė - jisai strikinėja, laižosi ir myžčioja - svečiai nepatenkinti - šuo išvedamas. Šuo scenarijų žino, jeigu prie svečių šeimininkas veda jį kažkur, vadinasi bus uždarytas ir paliktas.... Už ką? Už tai kad džiaugėsi. Šuns galvelėje subręs dvi išvados - arba svečiais džiaugtis negalima, arba reikia gintis, kad šeimininkas neuždarytų O kaip nesidžiaugti jeigu ir juo džiaugiasi?
Sakyčiau taip - svečiai turėtų būti informuoti, kaip elgtis su šuneliu - šunelis jaunas/kvailas/mokymo procese. Per daug nedžiūgauti, neleisti šuniui daryti ko jam nebūna leidžiama būnant vienam, nesigąsdinti. Man galbūt pasisekė, bet pas mane praktiškai visi svečiai - draugai ar giminės atvažiuoja nebijodami kelių plaukų ar meilės-seilės

Manau piktas šuo yra dažnai ir žmonių nesuvokimas kad čia dideli problema.Dabar parduodu nykštukinius špicus. Vakar skambino moteris ir sako kad nori PIKTO šuns - ja apvoge ir nori sargą. Paklausiu kaip isivaizduoja ja gali atginti špiciukas , sveriantis 2-3 kg.Pasirodė neko nesupranta nei veislei , nei dresuroj ir visai nebijo problemų kuri gali sukelti piktas nevaldomas šuo.Tiesa sakant jai ir mano kaina netiko , nes gera sargą nori už 200l Bet moteris tiki kad ko piktesnis šuo to geriau .Ir toks požiuris gana dažnas.O kad pyktis gali prieš ja apsisukti tai negalvoja.
10 men- paauglystė ir pritariu kad nevisada šeimininkas pats be patyrusiu dresuotoju gali susitvarkyti su piktu ir nepaklausnu šunų . Nors manau dresiruoti reikia nuo pirmu dienu kai atvežet maža šuniuką namo.

Sveiki ir sveikos ! Gal yra galinčių pasidalint patirtimi. Baisiai neišsiplėsiu. Auginu jauną vokiečių aviganį, dabar jam metai ir mėnuo. Super šuo, nieko negaliu prikišt, tik ant dienų pradėjo pasireikšt lydriavimo tarp šunų charakterio bruožas. Pradėjo pjautis su šunimis, su kuriais kartu augo. Mes vaikštome į šunų aikštelę, bendravome su daugeliu šunų, praktiškai buvo visi jauni, panašaus amžiaus. Bet dabar, kai jau jie suaugo, supratau, kad jie nori tarp savęs išsiaiškint kuris stipriausiais, ir tą visą aiškinimusi pradeda manasis šuo. Aišku, šunų tarpe gal tai ir normalu, bet mano savijauta tai nekokia. Gal kas susidūrėte su tuo ? Gal tai su laiku praeis ? Aišku galėčiau leisti vieną ir visiems laikams išsiaiškinti santykius, bet bijau, kad reikės kažkuriam lopyti žaizdas, o to labai nesinorisi. O kur garantija, kad jam tai nepatiks, ir jis netykos vis naujos aukos, baisu kad nepaliktų peštukas. Tai va, čia mūsų vienintelė bėda.