Apie depresijos šmėklą

tai kad lotyniškai ir yra intro- pasiskaityk. pati neseniai sužinojau, kad taisyklingai šiais laikais reikia sakyti intrOvertas. ir psichologė, pastebėjau, tarė su O.
tai beveik visi tada mišrūs, nes kraštutinių intro- ir ekstra- mažai. yra gi skalė, kad nuo tiek iki tiek intro-, o nuo tiek iki tiek ektra-. dar psichologė sakė, kad priklauso nuo nuotaikos liūdnesnis žmogus bus labiau intro-.

Tai abi lytys turi visokiu hormonu, tik pas moteris jo 4 kartus naziau nei pas vyrus. Paprasciausiai atpazistami pozymiai- padidejes vyrisko tipo plaukuotumas ir aukstesnis libido. Maniau pas mane jo per daug, tyriausi, pasirodo normos ribose.

Deramos, gyvenimas kartais nenuspėjamas. Aš jaunystėje baigiau turbūt panašią specialybę, kurią ir tu studijuoji... ir, nėjo ji man nuo rankos niekaip. O va jau kiek metų dirbu su tekstais... Aišku, čia daug visko reikia.... Dievo pagalbos, atsirasti tinkamoje vietoje ir laike, turėti žmonių, kurie padėtų įsisavinti pradmenis (vertimo ar redagavimo) ir dirbti, dirbti, dirbti, ieškoti, tobulėti, stengtis... Tas mano darbas tapo ir tebėra trečiasis universitetas, nes kažko išmokti reikia kasdien ir kažką naujo kasdien sužinai. Beje, mano pažįstama, neturėdama lingvistinio išsilavinimo, bet su "gyslele" nemažai metų dirbo vyr. redaktore... kalbos techninių subtilybių taip iki galo ir neišmoko, bet tam yra būtent kalbos redaktoriai, korektoriai. Nesakau, kad reik dabar pult kažkaip ir galva sieną laužt, tiesiog viskas įmanoma. O gal ir su tavo specialybe rastum kažkokį tarpinį variantą, artimesnį dūšiai.... Darbas yra svarbi gyvenimo dalis

Dėl to kovojimo... man yra tekę dirbti ir šiuo metu tam tikra prasme dirbu vadovaujamą darbą... Teko atleisti žmogų (dėl alkoholizmo, bet tai buvo viena bjauriausių patirčių mano darbuose). Tai va, jeigu darbdavys norės, tai ir atleis.... o jeigu matys, kad priešiniesi, tai dar labiau pasius ir spaus (aš taip nedariau , pasijus ambicijos, nu kaip čia dabar šokinėja prieš mane. O gal padėtų nuoširdus pokalbis su aukščiausiu vadovu? Tiesiog pasakyt, kad nesipriešinsi sprendimui, bet norėtum geriau sužinot priežastis ir pan.... kad vėliau nekartotum, ateity tobulėtum.... na, biski liežuvį paplonint. Jeigu ir nepavyks išsaugot vietos, tai gal nors geranoriškai susitartum dėl išeitinės ir normalios rekomendacijos.

Night, aš radau abu variantus, su A ir su O, TŽŽ teikia su O, man su A gražiau.

deraramos labai skaudi sotuacija paciai bet del ko kovoti? koks kovos tikslas ?matyciau tik iseitines. o del kitko... matyt nepersigalvos ir nepaliks toliau dirbti. tarnybiniais jei uzvers tai ir pagrindas atsiras.

Aš labai žaviuosi tokiais žmonėm, kurie baigia vieną, dirba visai kitą. Tu išvis išminties bokštas. Nežinau, ar pritaikomi Deraramos, bet labai išmintingos įžvalgos man atrodo.
Ne į temą, bet man atrodo žiauriai sunku būnant, pvz., architektu, tapt vertėju. Nors puikiai pamenu, kad baigus bakalaurą buvau žalia žalia darbe (gal dabar skaitytųs, kad nebaigiau, nes į magistrą taip ir nebestojau). Kažkaip (nu tikrai kažkaip) įsidirbau su kitų labai didele pagalba. Ir dabar manau, kad labai man pasisekė su kolegom pirmame darbe, kurie visko tiek išmokė ir su tokia kantrybe.
Gerai dėdė sakė. "Ne verslininkai" yra tie, kas neturi fantazijos. Visi sulindę į tas pačias sritis. Aš suvokiu, kad prie mano natūros labai nedera būti samdoma, bet ir neturiu fantazijos kuo galėčiau ir norėčiau būti pati savarankiškai.
Kaip tu, Deraramos šiandien?
O kaip Daniella gyvuoji?

Aš tesugebėjau nusivilkti (gerai gerai, nebenušliaužti) į kirpyklą. Daniella, aš buvau užsirašius ir nuėjau. Bet ryte visai nieko jaučiaus, kad ir mm, pilvą sopėjo. Nepatiko kirčius kaip padarė, bet dzin dėl to, vis tiek greit užaugs. Ir va tiek, kad grįžau ir laužo kaulus. Nei nesusitvarkiau. O planavau dar striukės važiuot pasidairyt, rankinės. Jau lyg lyg praeidinėjo. Bet vis nusmengu ir nieko man nereikia.

as svajoju apie kirpykla ir plauku dazyma,na plaukus kokia drauge gali nudazyt,bet kirpt jau butinai reikia,o ir slenka saujom.drauge paeme ats is mano endokrinologes,tai padidino vaistu doze ir vel kas pusmeti lankytis...

aciu,Lucero,uz gera laika ir greit prabegusia diena

Aciu ir Tau, smagu susipazinti su tokiu nuosirdziu ir geru zmoguciu

Oi, nu kaip liūdna dėl tavęs
Tu taip fainai rašai, mintis reiški. Jeigu taip panašiai atvirai kalbėtum viską darbe, būtų žavu Gerai pagalvok, ar verta ten grumtis. Kad kovot, reikėtų pačiai jaustis atsipūtusiai ir tvirtai, kuriai atseit viskas dzin, nes jei bus toks varymas-kankinimasis, tai gausis vargas, ypač tau. Ir ar tau ką nors pakeis, jeigu per tą laiką nesugebėsi išeit kažkaip pakelta galva.
Aš mąstau, kad manęs nėra iš darbo ištrenkę kaip nors dėl klaidų ar blogo darbo. Bet visada išmesdavo, taip netyčia, tiesiog per nereikšminga būdavau, ir tinkamiausias variantas atlaisvint vietą kam nors kam jos reikėjo. Bet iš pirmo darbo kai ėjau, susitariau ir dėl išeitinių ir kad porą mėnesių dar liksiu, staiga labai prisirišus prie tos vietos pasijutau. Ir tie keli mėn buvo kartu ir sunkūs, nes vykdavo baisios atviros kolionės su vadovu visiems girdint, ir kartu labai įdomūs, toks ūpas dirbt buvo atsiradęs, kažkokių intrigų, pažinčių, žodžiu užbaigiau gražiai. Tai kaip ir nesigailėjau. Bet paskui, viskam pasibaigus, vis tiek blogai buvo.
Papildyta:


Manau įmanoma, tik aišku ne visada. Kai kurios specialybės, net nesusijusios, gali būti lengvai perimamos vienos iš kitų. Kitos visai ne. Man atrodo kad humanitariniuose visai galima migruot. Yra specialybių, kurią pabaigus grynai jos beveik niekas nedirba, nu vienetai, o šiaip ją tenka pritaikyt kitaip. Pvz mano

Night, ačiū, aš nieko palyginus (aišku nėra visai gerai), baiginėju didelį ir labai svarbų projektą, jau vėluoju nemažai tai pavargus, tiksliau išvargus, dar nosies-gerklės-kosėjimo virusas visus nukirtęs buvo.

PRIMINEI KIRPYKLĄ

Kliomba, jeigu kažkur kažkada girdėti VBS apie tavo specialybę teisingi, tai tu daug kur tiktum irgi prie rašymo.

Vėjo vaiką atpažinau .

P. S. Myliu kacą

rytoj pas sunius vaziuosiu,negaliu sulaukt

man laikas cia bega,as darbo dienu nejauciu,kaip greit eina,o savaitgaliai tai praskrenda.

p.s. kita sestadieni prie Baltojo tilto bus gyvunu svente,su prieglaudu atstovais,gyvunais ir pan.,prisijunkit kas netingit,as ir busiu,tik nezinau kur kur tas baltas tiltas

Sveikos damos, kaip visada smagu ir įdomu jus paskaityti. Nuoširdžiai džiaugiuosi dėl mejos, kad šitaip kabinasi į naują gyvenimą, nesėdi rankų sudėjus, naudojasi progom.

Šiaip jo, norėčiau keisti sritį, tik kol kas nėra vizijos į kokią ir kaip. Gal ne taip drastiškai. Bet čia 5dienį buvau pokalbyje dar, sakau ten jiem, man nesinori vien techninio darbo, na teisybę nuoširdžiai pasakiau, ir prašoviau, ten reikia žmogaus techniniam darbui O man norisi bendravimo, organizavimo. Tada ir tos techninės klaidos nelįs tiek, manau, nebus tiesiog tam terpės. O aš esu galvota. Taip manau. Man tik nesiseka tie smulkmeniški darbeliai, negabi aš jiems. Neturiu kantrybės, iškart noriu kažko stambesnio ir svarbesnio. Dabartiniam darbe išvis jaučiausi tokia menka, nereikšminga, atlikdavau juokingo atsakingumo ir svarbumo darbus, o mane dar tikrindavo. Nors, aišku, ne be reikalo. Tiesiog ne man tokie darbai, jie mane slopina. Nors ir atrodo, kad va, ramiai, be streso dirbsiu ir bus gerai. Bet išeina dar blogiau. P.S. kiek daug 'man' ir 'aš' vartoju Savianalize užsiiminėju.

Šiandien nerami diena, į galvą lenda įkyrios mintys, bijau pirmadienio, suku filmukus apie būsimus ir buvusius pokalbius darbe, kuriu scenarijus. Buvau truputį pasikultūrinti, į fejerverkų šou, na tai patys fejerverkai labai gražu, net sprandą paskaudo, bet tos grupės muzikinės... Sako dainininkas "aš dar grįšiu", kažkas iš galo rėkia "nebūtina" Dar žmonių labai daug, visur aplinkui dūmai, rūkalai, vaikai. Bet labai nesiskundžiu, nors ir vargina. To ir reikėjo tikėtis, gerai, kad ne viena ėjau bent.

Dar apie vieną dalyką jums nepapasakojau (ar tai įmanoma? Ir kam įdomu? ). Paauglystėj esu turėjus valgymo sutrikimų. Tada buvo savų priežasčių. Atrodo, nebe maža esu, viską protu suvokiu, bet jaučiu, kad noriu vėl mitybos kontrole suimti savo gyvenimą į rankas. Bent čia yra viskas mano rankose. Nežinau, ar labiau save baudžiu, ar džiuginu. Gaila pinigų maistui, neprisimenu, kada ėjau į parduotuvę. Man pinigai labai svarbu, aš skrega ir taupyklė. Ir jei mažai valgau, jei krenta svoris, man toks pasitenkinimas. Dar nedaug tenumečiau, 3 kg. Gal viskas tik laikinai, čia toks laikinas užtemimas, kol daug streso.

Na mergaites, sakykit, kokius papildus naudojate pasistiprinimui? B grupes vitaminus? Zuvu taukus? Jei taip kokius? Man labai viskas idomu, sirguliuoju,noreciau bendrai sustipreti.. na o kur jau kalbos mano eiti i sporto sale, tik aisku visada tai keduku pritruksta, tai ziurek dar ko,tai laiko nera... O cia dienos judejimas realiai vyksta i masina...i darba...sedi...i masina...namo. Dar parduotuve 10 minuciu trypimo ir gana. Jauciuosi fiziskai silpna,neaktyvi. Galbut nuo nerimo...jis viska stabdo daryti... Patarkit