Apie depresijos šmėklą

Lyg ir radom kompromisą per firmos teisininkę. Aišku, ne tokį, kokio norėjau ir kuris man priklauso, bet direktorius yra smėlio maišas ir jau geriau aš pabūsiu su mažiau $ nei su nutrauktais paskutiniais nervais.

Šitaip kaip dabar, tai tikrai sutinku.

negaliu nustoti tavęs girti, pavyzdys tu.


Jo, tu teisi, aš visur ieškau pasiteisinimų. Rimtai. Bet kitaip negyvai save užgraužčiau, nes esu žiauriai savikritiška. Sutinku su visais neigiamais dalykais, išsakomais mano adresu. Tik kartais kyla noras pasipriešinti, išlieti susikaupusį pyktį kažkokiu pavidalu.


Aš tai jau po pirmos 'nesėkmės' įsigijau tą veidrodį Ir dabar jau manau, kad jis man kaip tik dar labiau pagadino reikalus. Atėmė pasitikėjimo savimi likučius. Ir susidarė tendencija. Esu dėkinga už tuos kelis mėnesius visiems trims paskutiniams savo darbams.


Ir aš tuo nuoširdžiai guodžiuosi, bet deja toli gražu ne visiems ir net ne daugeliui pavyksta rasti savo vietą gyvenimo mozaikoje.


Užjaučiu.. Kaip tavo mergaitė?


Šiandien kokius 3 kartus vos nenumiriau. Aišku, čia hiperbolizuoju. Bet buvo taaaiiip žiauruuu... Norėčiau atskleisti detalių, bet vis dar bijau pakenkti savo reputacijai, jei būčiau atpažinta Žliumbiau 3 kartus. Darbe. Pradrebėjau visą dieną, tempa užkilo. Nervų KARAS, prieš mane kovinė artilerija, o aš su ragatke. Išsigandus užsirašiau pas gyd, maniau pasiimsiu biuletenį kokiems 3 mėnesiams. Bet popiet vis dėlto kažkaip susitarėm, sakykim, aš labiau nusileidau nei pižonas darbdavys. Bet vis tiek ne sausai Tai ryt pagal viską mano paskutinė diena. Nors šiandien jaučiuos atidirbus už savaitę. Tik rezultato beveik nėra. Nieko nespėjau, darbus tik metė, metė, specialiai, kad nieko nespėčiau. Dar su vienu iš vadovų pakalbėjom kaip kas. Tikiuosi, nors kiek nuoširdus buvo. Man kažkiek palengvėjo, nes jau labai pavargau nuo intrigų už nugaros.

jei tik neapsigalvos tas zmogus,nes neskambino siandien.

nusprendziau visa sekmadieni paskirt Lesej.kaip man ten patinka

pagaliau sese pasiruose man rubus atsiust.tai kita savaite gausiu.

Nu tu apsidairyk. Čia kasdienybė.
Nors gal tau geriau žinot visgi, nes aš pieška pati, todėl taip neturėčiau minčių pasakyt.



Dabar galvoju - jau metai, kai nevaikštau į prieš tai buvusį darbą. Bet jis taaaaaip įaugęs iki kaulų smegenų, kad kasdien dar prisimenu. Apart mažų finigų negaliu sakyt, kad mane ten engė. Nu tikrai negaliu. Bet prisimenu ne iš gerosios pusės. Su tokiu įsiįkyrėjimo jausmu.
Dar viena dienelė, Deraramos. Visai gerai tu čia pavarei.

musu sekancios temos iliustracija galetu buti

yra paprastesniu budu apart gąsdinimu (ne)sumoketi mazesnes iseitines. tik apie tai reik galvoti jau idarbinant. ir pats iseinantis tai zino nuo pirmos dienos, todel ne taip skausminga. bet taip, visi ziuri sau naudos. ir isterisku/pabludusiu/peršikusių nereik. tam paprasciausia ner laiko. tokia realybe, bet nebus normalaus kiosko be bent vidutiniskai patenkintu piesku. cia visas menas ju motyvavimas, ypac kai pinigai nebeveikia.

Aš nelabai supratau duotuoju atveju, ar gąsdino ir kuo gąsdino. Kadangi pati esu turėjus pravalą, kai ne tik kad išeitinės negavau, bet ir atlygio, berods, už 4mėn., tai ar man suprast. Aišku, kad ir pati kalta aš dėl to - nu sunkmetis, bet ko ten reikėjo sėdėt, kai iš pradžių jau pasimatė.
Aš tai manau, kad vis tiek didžiąją daugumą finigai motyvuoja. Mane tame tarpe. Bet kad ir darbdavių dauguma nesistengia NIEKAIP motyvuot. Išeitinės išvis man atrodo retenybė.

pinigai motyvuoja iki tam tikro lygio. sakyciau atsakomybe net labiau.

o tai i teisma padavei ta darbdavi? siaip darbuotojai turi dachrena teisiu. tik daznai myza ir bijo jomis pasinaudoti. man asmeniskai atrodo, kad darbdaviui daug sunkiau. vien kiek mokesciu ir pastovus balansavimas tarp viska zinanciu ir geriausiai ismananciu debilu. o didzioji dalis piesku dirbti tingi, bando bet kokiais budais praslisti isivaizduodami, kad niekas nieko nepastebes. ir tas nemotyvuotas susireiksmines planktonas kartais varo i visiska nevilti.
bet geriau nereik veltis i sitas diskusijas.

Kad darbdaviui sunku, net neabejoju. Su visa pagarba, rimtai. Ir kad tingi tiesa.

Nepadaviau. Pasirašiau ant algalapių už gal metus, nežiūrėdama mėnesių. Ir už tuos, kur negavau. Kartais ir aš būnu atsipūtus. Tiesa, dabar jau rečiau, po to karto. Juokinga dabar pačiai iš savęs.

Visų antra - mano srity `baltų` atlygių nematyt. Todėl dėl grašių plėšytis mano atveju tada ir nebūtų buvę verta, nes ir taip kaip tik tada kreipiaus pas psichę pirmąkart (prieš tai mane ilgai protino ne vienas žmogus, kad man gal to jau reik). Psichė tuo metu ir ruošės mane "guldyt". Tai aš kėdėj pas ją tik pasislinkau į viršų. Ir sakau. "Oj ne. Baikit." Buvau tada ant tiek ištižus ir suskystėjus, kad iki tol negalėdavau įsivaizduot, kad galėčiau galėt iki tiek nusivažiuot. Nelaimei, dabar jau žinau, kad tai gali būt ne riba.

Ir aišku, kad myža pieškos. Ką tu galvoji. Man įtartina, ar po to, kai po seno darbo kreipiaus į DI (dėl atostoginių), ar tik ne todėl po to kokius 4mėn. darbo ieškojaus, tuo tarpu, kai seniau, jei ant durniaus išsiųsdavau CV, visąlaik atsišaukdavo. Išsiskyriau, beje, su letenų paspaudimais su buvusiais darbdaviais. Kol sužinojau, kad apgavo. Po to bandė taisytis, bet tik šeštadaliu (iesiogine to žodžio prasme).

Va, kaip aš viską atvirom kortom. Kas man nevedusiai. Noriu su Inga miegu, noriu chaliavai dirbu.

numaniau, kad esi drasi.

man neitiketina, kad iki siol daug kas is po stalo moka. pavojinga mirtinai, gali visa kioska sudais paleist tokie triukai. aisku, gal kai skyle maza, kas ten ka supaisys. dar prigasdina ir ciulpia pieskos ruzavas tirpstancias bombonkes. beje, tavo srity gi yra ir dideliu zaideju, kodel ten nebandai? tas sedejimas su kvepuojancia i pazasti visa raktininku seimyna turetu but gana unique.
Papildyta:
sakes kaip norisi alko arba narkotiku.

Aš rimtai drąsi. Bet yra vietų, kuriose visiškas skystalas. Nors kelis m. esu drąsiausia gulėt ir nejudėt.
Kad kaip tik tų didesnių žaidėjų max 3. Vieni jų moka grašius, kas, kad baltus. Kitų 2 nžn., bet neatrodo itin patrauklūs.
Keista, bet šeima manęs neužkniso. Tikrai įsivaizdavau daug daug niūriau atmosferą. Kol kas nenoriu nei galvot apie keitimą. Pieškoms, žinok, labai sunkios tos tokios permainos būna. O neurotikams pieškoms išvis... Man čia dar gerai baigės. Nes nuėjau tokios stadijos, kad neduokdie.

En Bocca al Lupo, Beth Cavener


issivemciau ir visus nuskandinciau. fantastiskas malonumu ratas isisuka. dar visiskai nesveika savaite su paradais ir butinais subtiliai pasleptais ciniskais juokeliais. net ne savaite, daugiau negu menuo su istisais skraidymais. o poreikis kontempliuoti zudymasi gozia visus bandymus susiimt. bl.
another round.

o kodel bijo pasinaudot?todel,kad veliau bijo negaut darbo.prisimenu iki dabar kaip skundziaus del algu nemokejimo laiku,nes veluodavo po 2-3 savaites,darbo inspekcija visad pasako kas rase skunda.mane atleido butent del to skundo.poto dar skundziaus kai atleidus ne is kart sumokejo alga,o reikejo laukt gal 2 savaites,poto kai pasiskundziau,sumokejo is kart.bet visiems kas skambindavo rekomendaciju pasakydavo,kad manes nepriimtu i darba,nes vaikstau po inspekcijas jei kas blogai.