Prisiduodu Daniellai viešai prisipažindama, kad nei velnio jokių 15min šiandien neketinu tvarkytis.

Tikiuos rytoj. Bus kas antra diena.

Šian šiukšles tik apsirinksiu. Šalta letenom.
Niekaip nepriprantu prie pilno viešojo transporto rytais.

Manau, kad mano mintys nėr visai sveikos, lyginant su vidutiniu statistiniu dvikoju. Žinokit, važiuoju ir galvoju, nu ir prisiveisė, kam reikėjo tiek priperėt, ir velniam ir aš čia šitoj žemėj, vietą užimu. Ir t.t. ir pan. Su tokia liūdesiu, beviltiškumu. Slegia savo pačios mintys. Ir aš jų jaučiuos nepajėgi sukontroliuot, nukreipt. Turbūt, ir nelabai to siekiu, nes man nukreipimas atrodo dirbtina, ne aš.

Vienužo, lyg noriu būt normali, bet to normalumo many nėr.
Nžn., ar gali būt suprantami kitiems tie kliedesiai.