Apie depresijos šmėklą

Tikėkimės, nepaves


Aš kažkaip bandau nenuprotėtis vis sugalvodama, kaip man bent trumpam atsijungti, kad nebūčiau rėkianti psichė ir nedrebėčiau nuo vaikų. Žūriu, neblogai sekasi palyginus, prasidėję mokslo metai į naudą, mokykla, muz.mokykla, darželis ir t.t. Netgi suradau jėgų vakarais su dukra užduotėles daryti, raidžių mokytis, karpyti, rašyti, klijuoti jas. Ir lengviau tas isterijas, "nukrypimus" pakeliu, kai pavyksta bent 4 val be vaikų pabūt. Tik vat su savaitgaliais kol kas sunki tema. Bet va štai praietą dukrą į spektaklį nusivedžiau, pirmąkart, autais važiavom, taip pusdienį su vienu vaiku lyg be vaikų, palyginus, kai su jais abiems. Ir toliau reikės gudrybių imtis, tik reikia sveikatos ir palankių vėjų, daugybės jėgų, kad pavyktų bapkių užsidirbti kad ir mažoms pramogoms. Šiandien akinius atsiimsiu, 124 eur už abu. Ir tai su didele nuolaida, nes užtaikėm "ant pažįstamos" darbuotojos savininkės.

Ir dar galiu pasakyti, kad mano dukra visai nebaisi, kaip Night rašė, o savita, protinga, savarankiška ir turinti laaaaaaaaabai stiprų balsą O iš isterijų ir manipuliavimo, manau, išaugs, jei dėmesio skirsim jai ir patys pailsėsim nuo visko. P.S. Auklėtojos nuolat ją giria, padėkoja jai, nes vienintelė tvarko žaislus ir t.t ir pan. Klausiau vakar, kodėl tvarkai, ar nori, kad tave pagirtų? Ji: "Ne, kitaip auklėtojos atima žaislus, jei nesitvarkom" . Žodžiu, praktiška mergina auga, neprapuls
N

Bestyge, matau užsigavai dėl Night zodziu, bandai pries mus visas dabar teisinti dukra, kad ji nera tokia bloga, kaip visiems neva atrodo. Bet toj pacioj zinutej rasai, kad nuo savo vaiku drebi ir butinai reikia poilsio, kad nevirstum psichine. Visai supratntama, tu esi jos mama ir ja myli, ir nenori, kad ja kiti laikytu bloga, Bet lygiai taip pat nieko blogo pripazint, kad pas kai kuriuos vaikai "sunkesni" ir reikalaujantys daugiau pastangu. pvz maniske tokia, as rekiu staugiu ir noriu begt laukais kartais nuo jos. bet buna, kad sauniai praleidziam laika. o jeigu kas pasako savo nuomone, tai nera kazkoks nuosprendis. vieni pamato vaikus ju blogojoje "fazeje" (pavargusius, del kazko suirzusius ir pan.), kiti gerojoje, todel ir atsiliepimai gali buti ivairus. mama daugiausia mato ir geriausiai zino.

pradejau lankyti tevu kursus, tai gavau namu darba, apklausti dukra pazistancius zmones, kad pasakytu 3 jos savybes, tai zinokit labai skirtingai zmones mato ja. yra 2-3 savybes pasikartojancios, o kiti kardinaliai kitaip gali apibudinti.

ir dar pastebejau, kad isties zmones, kurie viduje yra geranoriski, svelnus, tai ir kituose linke pastebeti tokias savybes. ir atvirksciai. taipogi neretai pasitaike savo norimu savybiu projektavimas i kita asmeni.
va, ciela analizĄ padariau vakar pati parasiau savybes, siandien apklausiau 8 zmones, dar 2 liko.

Ne,toli grazu man nerupi pasiteisinti,tiesiog nieko tokio Night nepamate,del ko mano dukra butu "kazkas baisaus",suprantu ,kad neturint patirties su mazais vaikais,ypac siuolaikiniais,gali taip pasirodyti.be to,niekam ji neatrodo baisi,isskyrus man kartais, ir del to,kad cia guodziausi nesusitvarkydama su rupesciais. As dziaugiuos,kad ji savarankiska,net per drasi,o kad nemoku savo nervu valdyt,nerandu salygu pailset nui ritmo,seneliu,aukliu ner,tai ne vaikai kalti.nesakiau,kad ji lengvas,patogus vaikas,bet siaip yra lb imli,svelni ir t.t mergaite,ypac,kai su ja uzsiimi,taip pat su kitais zmonemis.akropolio pegaso knygyne sugebejau paskaitinet knygu,dukra irgi viena po kitos nesesi,izvaziavimai dviese miestan tikrai i nauda.beje,niekas is aplinkiniu,darzely ir kt nesiskundzia,o giria ja,vadinad,problema mumyse,tevuose.o kad lb aktyvi ir moka issireikalaut,manipuliuot,spiegt,tai taip.bet taip elgiasi tik su mumis ir keliais artimais znonem😊
Papildyta:
O apie dukrą parašiau ne norėdama ją teisinti, o besidžiaugdama pokyčiais mūsų bendravime, kai pradėjo lankyti darželį po vasaros, sūnus mokyklą, kai pailsiu kiek nuo jų ir net noriu bendrauti su jais ir labai jaučiasi pagerėjimas. Vakar grįžau vėlai vakare, abu pribėgo, apsikabino, sako - pasiilgom, myliu. Net radau jėgų ir noro vakarais su dukra užduotėls daryt, raides klisjuot, mokytis jų ir t.t. Žodžiu, į naudą atitrūkimas, tada ir valanda kokybiško dėmesio vaikui astveria visą tą malimąsi kartu, speigimą ir peštynes su broliu.

P.s. Pagal psichologus,jokiu budu negalima vaikui sakyt tu bloga,baisi ir pan,nes buna blogi veiksmai,o ne pats vaikas.

Tai niekas JAI nesakė, kad ji baisi, bloga, ir t.t. Aš tau apie tai sakiau, nes tikrai, bėgčiau ir rėkčiau nuo tokių vaikų. Man labai užstrigo manipuliacija, kaip ir pati rašai, išsireikalavimas ko užsinori nuolatinis, pastovus zyzimas, toks per didelis naglumas. Kad "nieko tokio" nepamačiau, nesutinku. Ir kad kaip ir kiekvienas žmogus ji turi visokių savybių, tame tarpe ir gerų, švelnių, ar dar ten kokių tada neparodė, irgi neabejoju. Paklausk Deraramos, kaip jai atrodo, mes abi neturim vaikų. Bet čia tu mama, tu ir žinai kaip geriausia ją auklėt, kitiems tai neturi rūpėt. Koks skirtumas ką aš manau, ar nemanau. Aš manau labiausia tik vieną - kad ačiūdie neturiu vaikų ir nenoriu jų.

Pavargau kaip šuo. Ir vėl neramu visą dieną. Gerokai.

Na, man asmeniškai nesakei, tik forume pareplikavai, bet anei aš čia įsižeidžiau labai, anei ką, jei pamiršau tuoj pat, gal pabandžiau įsižeisti O jei bėgtum ir rėktum nuo "tokių" vaikų, tai kaip tik vaikų turėjimas ir pakoreguotų tavo tokį mąstymą, nes visi įsivaizdavimai apie kūdikius ir vaikus griūvaa, kai tik jų susilauki. Žinoma, aš tau jokiu būdu nelinkiu tų vaikų turėti ir eiti prieš savo norą. O dar visokios trejų metų krizės, paskui 7, tada paauglystė ir t.t. ir pan Vaikai yra didžiulis išbandymas, pirmaisiais metais fiziškai, emociškai, vėliau dar kitaip, o ypač kas augina aktyvuolius, pametinukus, turiu daug pažįstamų, bičiulių su vaikais, pati aukliavau daugelyje šeimų, oi, kiek visko būna, vienas 2.5metų vyrukas man kuokštą plaukų išrovė, griūdavo žemėn, mėtydavo maistą ir žiūrėdavo, kaip reaguosiu. Jei tau atrodo baisu, kai pazyzė, paprašė ko, tai kaip reaguotum į klykiantį, griūnantį ant žemės vaiką parduotuvėje? Kaip močiutės kai kurios sakytum: "Pasiimsiu tave, oi, koks neišauklėtas vaikas" ...turintys vaikų labai nesistebėtų, nes tai, kas jų neturintiems atrodo nenormalu, daugeliui tėvų yra pažįstama arba bent kartą įvykę, arba giminių, artimųjų, draugų rate, ir tai gali suprasti tik turintis vaikų, ypač ne vieną arba dirbantis su vaikais, išmanantis jų psichologiją, etc. nemokėjau auginti sūnaus, maniau, kad turi paklusti, būti toks, kokia aš buvau, paklusnus, ramus ir patogus. Trūko patirties ir mano neteisingas elgesys su juo turėjo pasekmių. Ačiū Dievui, augindama dukrą elgiuosi, labai stengiuosi, kitaip, nes žinau, kaip lengva sugriauti, o po to kaip sudėtinga remontuoti, nes vaiko psichika labai jautri. Toks vyras, turintis geras sąlygas, namą sakė mane labai supranta (pas jį du vaikai, vienas labai aktyvus, "sunkus", pasakojo, kad žmona su vaikais ir sese, jos vaiku išvažiavo atostogauti, apsistojo vieno kambario bute, kas dėjosi sakė, mamos vos neišprotėjo, sakė daugiau tos klaidos niekad nekartos. inoma, jei jie gali rinktis, tai puiku, mes siuo metu negalime.Vaikai yra geriausias kantrybės ugdytojas, priverstinai, taip pat egoizmo mažintojas Jo manyje daug, todėl ir sunkiai apžaboja, matyt, būna, kitoms gal užtenka saviraiškos namuose, su vaikais, bla bla, man ne, ypač, ka tokios sąlygos - mažas butass, bapkes nuolat skaičiuot, nervukai, sveikata. O tai, ką tu matei per tą trumpą valandos susitikimą, tikrai nebuvo nieko tokio, nuo ko bėgti reikėtų, tikrai tu pripratus prie ramybės, patogaus ramaus gyvenimo sau ir savo problemoms Aš ją ir taip pirmus kartus į miestą nusivežiau, kad dviese, autais, jei paprašė šokoladuko, tai nupirkau, leidausi manipuliuojama, kai coffe in sėdėjom, kavinomės, užkandžiavot, maniškė nieko neprašė ir nezyzė, pati putų daviau paragauti Ir po to susitikimo mes labai smagiai praleidome laiką, važiavome į akropolio knygyną, spėjau paskaitinėti knygų net, nezyzė, skaitė vieną po kitos knygutes, vis paklausdama ko, pataukšdama, pakomentuodama, žodžiu, nieko tu ten stebėtino nepamatei, o vaikai išties labiausiai ir manipuliuoja su tėvais, visi yra egoistai, daugiau ar mažiau zyzia, turi savo norus ir t.t. Tai tik tėvų kantrybės ir išminties, pavyzdžio dėka tas egoizmas pamažu silpsta, išmoksta dalintis, galvoti apie kitus. Tiesą pasakius, man nelabai įdomi jaunos merginos Deraramos nuomonė, ką ji pagalvojo apie mano dukrą per tą pusvalanduką, nes ji pati viską supras, jei kada turės patirties su mažais vaikais Žinoma, būna ramių vaikų, bet auksinių ir tobulų ne : P. S. netgi sąkant ne vaikui, sakoma, kad baisus elgesys, o ne vaikas. Reikia atskirti elgesį ir asmenį, tas pats su suaugusiųjų vertinimu.
Papildyta:
Vaikai - švarus lapas. Jie iš esmės yra tyri, o tai, kaip jie elgiasi, labai didele dalimi yra tėvų elgesio rezultatas, ir kitų aplilnkinių suaugusiųjų, taigi reikia mesti akmenis į tėvų daržą Nors tas berniukas, kurio elgesys buvo klaikus, rovė plaukus ir t.t, jo tėvai labai faini jo ir aš tikiu, kad jų adekvataus elgesio su tuo vaiku ir didelės kantrybės dėka, dėmesio vaikui jis užaugs nesutraumuotu, laisvu, normaliu vaiku.

Buna geru vaiku,bet buna ir tokiu nuo kuriu tikrai noris begt kuo toliau.is savo turimos patirties,as kaip ir night vaiku nenoriu.man atrodo kad jie varzytu laisve,ir visaip kitaip trugdytu.


Dieve,kaip siandien pavargau,koju nejauciu,skauda,net rankas...

Tai sakau, turėjau tokią patirtį, vienintelę, prieš tai gal dešimtyje šeimų aukliavau, to nebuvo, beje, tas vaikas mane pripažino, jam tik 2,3 metai buvo, taigi pagal jo amŽių toks elgesys būdingas kai kuriems vaikams, o dar tėvai visai dienai palieka auklei, o dar jos keitėsi, bet kai išejus į lauką krenta ant žemės kieme, spiegia ant viso kiemo nė iš šio, nė iš to, kai prieš migdant pradėjo plaukus rauti nuo galvos, tiesiogine žodžio prasme supykęs man išrovė kuokštą, mėto žaislus, žiūri, ką darysiu, su maistu taip pat yra pasilegęs, vaikai bando ribas, žiūri, kaip reaguosi, aš neleidau užsilipti ant galvos, pasakiau griežtokai, arba nereaguodavau, parodydavau, kad nesulauks pykčio iš manęs, to ir tikėjosi, žodžiu, vidus porąkart virte virė, žiauriai sunku buvo, ieškojau visų būdų, laviravau ir tėvai po to manęs ieškojo, kai pakeičiau darbo kryptį. Mano dukra auksas, palyginus, Su kitais niekad taip nesielgdavo tokio amžiaus. Ji tik man ir vyrui ir dar keliems žmonėms lipa ant galvos.
Papildyta:



Vargšė, užjaučiu, stenkis savaitgalį pailsėt, nepratęs prie tokio krūvio organizmas, gal vėliau lengviau bus. Laikykis.

[/SIZE]
Nebūtinai nuomone apie vaikus pasikeicia ju patiems susilaukus. Mano nepasikeite. as is esmes nelabai megstu vaikus ir jeigu ne netyciuke mano, as ju netureciau tikrai.
kas turintiems vaiku atrodo normalu ir kasdieniska, tai nebutinai isties yra normalu. toks manymas gali kilti is nezinojimo, kas yra normalu. cia nekalbu apie tave konkreciai, o apskritai.
vaikas svarus lapas , bet i ji priraso ne tik tevai, o ir seneliai, darzelis, mokykla, draugai ir t.t. nereikia prisiimt atsakomybes uz visus ant saves vienu, tai yra beprotiska. as dariau tokia klaida. galima i kapus nusivaryt manant, kad viskas priklauso tik nuo taves.

Bet gal tavo tas nemegimas ir atsiliepia dukrai pasamoningai? Arba del to, kad auga be tevo? (bendrauja su juo? Gal ir nederetu klausti to) Arba del visko kartu...Del to ir maistauja, kaprizinga gal, rodo "spyglius", o išties nori dėmesio, šeimos, draugystės. nors man ziurint i tai, kaip ji rankose laiko ta miela pukuota gyvuna, ji myli, yra prisirisusi, rodo, kad yra jautri ir nori buti mylima, myleti, labai gerai gyvunai, gyvas pavyzdus, padedantis rupintis, globoti, draugauti. Zinoma, kad yra ir nenormaliu reakciju, jei ant zemes kris parduotuvej 7 metu vaikas, o ne 2, tai jau nebus normalu, bet tie nenormalumai is niekur neatsiranda. Taip, vaikus veikia darzelis, mokykla, bet labiausiai seima. as stengiuos neprisiimti atsakomybes, negalvoti, kaip viskas beviltiska, o kazkaip bandau padeti taisyti, ieskoti iseiciu,nes kitaip tikrai neliktu vilties.

bendrauja kazkiek, bet padrikai.
gal ir atsiliepia. nezinau, ka su savim daryti. kaltinu save, bet ir suprantu, kad neikalsi tos meiles, kad ir kaip noretum.

Oj. Nereik čia taip sureikšmint, Bestyge. Aš, tiesą sakant, per tą pusvalandį ar valandą tikrai pavargau nuo zyzimo, bet nėra taip, kad čia kažkokia ojojoj tragedija buvo. Pasimatėm ir valio, malonu. Nedažnai susitinkam.
Mačius aš ir sūnėnus, ir dukterėčiaus beaugančius, tiesa, jie vyresni. Jauniausiam sūnėnui jau 11. Visai ne tokie, kaip taviškė jie, man atrodo, daug "lengvesni", bet gal tikrai, kad nebe šių laikų.
Darbe irgi matau, kaip kai kurie žmonės atsiveda vaikus, kuriems viskas tarsi leidžiama - griebti svetimus daiktus, daryti su jais ką tik nori pan., o kiti tokio pat amžiaus neatsiklausę prie nieko neprisilies. Taviškė jau penkiametė, juk tikrai viską supranta - kad manipuliuoja ir t.t.
Bet, kaip ir sakiau, auklėjimas tavo reikalas, kol tai nekliudo kitų žmonių. Gal čia taip ir turi būt, tie visi reikalavimai, o ne prašymai, zyzimai ir t.t.
Išvis per daug įsivėliau, ko neturėčiau komentuot. Jei Deraramos nuomonė ne per daug svarbi, tai ir mano lygiai taip pat turėtų būt. Gi, berods, neskriaudėm to tavo vaiko, buvom kantrios, nors ir draugaut gal nemokėjom.
Buvau ir pamiršus, čia šiandien kažkaip iškasei. Bet aš tave užjaučiu dėl to viso triukšmo namie.
Ir tikiu, kad labai pavargsti.



Papildyta:
O dabar į temą. Man visur dvokia laidotuvių vainikais. wtf, nesuprantu.