QUOTE(Lisitėja2 @ 2015 12 14, 21:16)
Suktas klausimas, nė nežinai ką atsakyti.Man tarkim finansų užtektų, laiko taip pat.Kantrybės turiu, dar ir kitiem galiu paskolinti.Jei galima tokiu principu pagerinti neįgalaus žmogaus gerovę, tai kuo šunelis prastesnis? O gal čia išeitų gyvūno kančių pratesimas?Neturiu atsakymo.
O tą šunelį be dokų migdyčiau

, per sunkus gyvenimas jam būtų.Na nepratusi mūsų liaudis neįgaliukus vedžiotis.Mažuma tokių.
Vienas dalykas - kai šuo patiria traumą, tampa neįgalus jau pas šeimininką gyvendamas, o visai kas kita, kai gimsta toks ir neaišku, ar jis galės gyventi pilnavertį gyvenimą. Dar prie to paties - kas jį imsis dovanojamą (tikiuos, apie pardavimus čia neina kalba)? Šuns atsiradimas namie jau atsakomybė. O šuns invalido - dar ir beprotiškai daug žinių reikia. Pridedant pasiryžimą ir finansinius išteklius.