O dabar žinau dirba, paskambina ir vidury nakties ir anksti ryte ir pakelia bet kuriuo metu . Tai ir širdies tiek neskauda. Ir miega ne namie. Nenoriu tiksliai įvardinti ką dirba. Kad nepazintu kam nereikia

kur dirba ir ka žinau 100proc pati buvau mačiau ir pokalbio metu niekaip nesumaisysi dirba ar ne. Yra tam tikri išskirtiniai garsai,kurie girdisi. O be to nėra tikslo jam meluoti. Pasako kada yra namie kada ne.
Bet... Faktas lieka tas pats. Nzn skirsis nesiskirs. Plaukiu pasroviui ir tiek. Kad ir kaip kartais sunku, bet gero iš jo gaunu irgi. Tik tiek kad dabar esame toj riboj, kai jis nori, kad aš visada jam atsiliepciau, norėtų kad sėdėčiau namie, nes be proto pavydi isterikuoja jei kur išeinu. Ir greitai būna nuleistas. Kad! Jis neturi teisės man priekaištauti, nes realiai aš laisvas žmogus. Ir dėl to jam sunkiausia. Norėtų mane kontroliuoti, bet negali, nes žino, kad turi teisę tik į žmoną. Anksčiau sėdėdavau namie. Tai jis labai patenkintas buvo. Dabar nesedziu. Tai jis konfliktuoja pats su savimi. Viena minute sako, kad aš laisva ir galiu daryti ką noriu, kita minų prisipažįsta , kad jis eina iš proto ir be galo pavydi.
Eina iš proto, jei kur išeinat ir negalit atsiliept? Čia ne romantika, čia siaubas