Depresija

Va, ir aš apie tą patį. Ar tie geri žmonės turi daryt kažką ypatingai didelio, kad Mėjai geri atrodytų. Ta prasme, jei iššluoja kiemą, kuriuo vaikštai, arba autobuse užleidžia atsisėst, kai bloga, ar paskolina rašiklį, kai reik, bet neturi - tai čia nepakankama, kad vadintųs geru? Daugybė žmonių tai daro nei neprašyti, o jei dar paprašytum...

negera, nes nepadėtum?
tai žinai iš esmės nėra gerų žmonių, nes dauguma kuriuo nors gyvenimo momentu priėmė netinkamč sprendimą ir padarė ką nors negero, nedoro. bent pagalvojo tai tikrai. bet kita vertus jei tu kazkada kazka nedoro padarei nereiksia, kad nepadesi, neuzjausi ir jau viskas, esi negeras zmogus. as esu vaikystej musems kojas traukiusi, ir uodu milijona uzmususi, ir ne kiekviena bename kate paserusi ar suni ir vaikus aprejusi bet vistiek skaitau kad prigimtis mano gera.

Sveikos

Neišgąsdinkim mėjos , suprantu, kad su meile viskas, ale

Man primtimas (ir atrodo labai logiškas ir teisingas) krikščionybės požiūris, kad kiekvienas žmogus sukurtas pagal Dievo atvaizdą (ne fizine prasme ), todėl jame yra ir visada išlieka gėrio, tačiau kiekvienas taip pat nuodėmės sužalotas. Todėl fizinis kūnas pažeidžiamas ligų ir mirties, o siela linkusi į blogus darbus. Tikėdamas Kristumu ir stengdamasis būti Jo mokiniu, žmogus kažkiek į Jį panašėja, visgi iki gyvenimo šioje žemėje pabaigos nė vienas netaps absoliučiai geras ir tobulas... Taigi kiekviename yra ir gero, ir blogo, tik vieni labiau to blogio sužaloti, ir gal jo forma labiau nukreipta į kitus, o kai kurių, pvz., į susinaikinimą.

Mėjos ir širdy, ir gyvenime (kiek čia matos iš forumo) įžvelgiu daug gerumo, tik gal dėl ligos ar vidinio skausmo jinai (manau labiau žodžiais) jį tai neigia, ir perkelia į šunis. Šiaip night viską čia teisingai sakė, nelabai ką bepridurt, man tik vienas dalykas užkliuvo, mėja, net jei tėvo nemyli, jis vistiek yra šeimos narys ir manau, tu jam ne tuščia vieta.

Savo gyvenime esu sutikusi daug nuostabių žmonių, esu pasakojus, tai didelė Dievo dovana ir didelė garbė... "Blogais" žmonėmis galbūt galėčiau pavadinti porą savo artimų šeimos narių.... nors irgi suprantu, kad dėl to, jog tiesiog buvau šalia, man ir teko daugiau visko patirti, o tas vadinamasis blogis gimė iš vidinio skausmo, savęs niekinimo, neišsipidžiusių svajonių, nesaugumo (čia apie mano mamą)... na bet vsitiek skaudu kažkiek. Aišku, ne visi privalo mane mėgti, jeigu kas apšauks parduotuvėj ar dėl mano žavingo vairavimo, ar šiaip palaikys pusbomže, negalima dėl to tokio nurašyti į blogų kategoriją.

Dėl gyvių. Vieną vertus, jei žmogus, pvz., muša gyvį, tai rodo apskritai jo požiūrį į silpnesnį, ir geriau jau laikytis nuo tokio atokiau. Kita vertus, esu skaičius, kad kažkuris iš baisiųjų diktatorių (ar ne Hitleris) mylėjo savo šunį, kaip ir kai kurie žudikai maniakai. O šiaip žmogus ir gyvis tai absoliučiai skirtingos kategorijos...

Ne į temą, mūsų gyvis pakenčia vaikų nuolatinį tąsymą ir bučiavimą ir nekanda. Night, o tavo gyvis turi veislę?

Aš dar noriu paklaust Mėjos dėl tėvo - tai jei sesę ir mamą tau privalu priimt tokias, kokios yra, nes tai natūralu, kuo tada tėvas kitoks - jis irgi šeimos narys.

Aš tai nežinau, gera aš ar bloga. Kartais bloga, kartais durna. Būna ir gero ką padarau retkarčiais. Gal.

Paantrindama Bučkiui galiu pasakyt, kad net krikščionišku požiūriu yra žinomi tik 2 žmonės be nuodėmės. Ir tie gyvenę prieš 2000m. Bet tai niekas nevertina, kad vaa, visi kiti nuo to laiko blogi. Net tie 2, kur be nuodėmės (taip tikima) buvo.
Papildyta:
Nu va. Kol rašiau, ir Daniella viską surašė, kaip galvojau.

Aš bijau išgąsdint Mėją, tikrai per daug čia visko jos adresu, nors ir gero linkint. Na, ji nesupranta, kad turi psichologinių bėdų, apie kurias nenumano, o kai kas pasako - netiki.

Mano gyvė aišku, kad turi veislę - Plėšrūniškoji Aristokratiškoji Stebukladarytė. Veislės pavadinimas ir jos pavardė keičiasi priklausomai nuo mėnulio padėties žemės atžvilgiu. O jei rimtai, tai ne. Jos tėvas ir motina irgi buvo neveisliniai ir apskritai ji kilus iš kaimo. Tėvų namuos visad buvo kačių, ir dabar yra, bet veislinių niekad nebuvo, man ir netrūksta. Ai, tik vilkšunį turėjo, tai tas veislinis buvo, bet tai atsitiktinai pakliuvęs - nusipirko girtas tėčio pusdraugis ir po to neturėjo kuo maitint ir kur laikyt.

Kai nuotrauką įmetei, tai man tokia kilminga pasirodė. Bet tai vistiek bajoriška, nes tų kieminių man rdos nebūna baltų su mėlynom akim.

Man irgi dzin veislė, vaikai kažkodėl būtinai škotuko norėjo, nu gal ir gerai, nes koks Siamas tai nepakęstų tokios meilės, o škotukai labai gero charakterio

Na, matai, balta spalva + mėlynos akys beveik 100proc. = kurtumas. Jos tėvas buvo baltas, bet su abiem žaliom akim, ir nebuvo kurčias. O šitą "bajerį" sužinojau, tik jau turėdama šitą katytę. Ir tai išrišau ne aš, kad ji kurčia... Užsipergyvenau, kaip man ir pridera, bet, po to praėjo, ir, kai kambary, niekas neįtartų, kad ji kurčia. Net ir aš.
Bet šiaip skaičiau, kad grynai balti, arba grynai juodi, labiau linkę į plėšrumą. Aš manau, ir jos tas piktumas su kurtumu susijęs. Ji kartais gal nesitiki kokio veiksmo panosėj, nes negirdi, tada ir puola (pvz., praeinant į kojas).
Jos sesę išleido lauk ir pakliuvo po ratais neilgai trukus. Tai gal todėl jų tokių ir nesimato.

Dėl blogų žmonių, - seniau tikrai būčiau įvardijus savo vyriausią sesę. Kiek ją pamenu vaikas, visad būdavo pikta ant manęs, nenorėdavau su ja likt, po to palikdavo prižiūrėt savo vaikus, kai pati tebuvau dešimtmetė, lyg savaime suprantamą dalyką, putodavo, kai ką ne taip padarydavau. Kartą paliko duot kūdikiui arbatos, kai prabus (na ji ten palikdavo mane vieną, žinoma, max porai val.), aš daviau, pasirodo, per daug - ji ėmė isterikuot, kad gali pilvas išsipūsti ir mirti. Be to aš norėdavau su draugėm duotis, o ta su tais savo vaikais per mano atostogas niekad be pagalbos neapsieidavo...
Vaikų nemėgstu iki šiol. Su retom išimtim.
Bet, kai jau gerokai suaugau, kai tėčiui buvo blogai, man pačiai apie psichuškes kai sužinojo, - rūpinos labiau nei kas kitas. Tai vienintelis žmogus, kuris nepavargsta manęs kviest į svečius, kai nuvažiuoju, pasitinka su ypatingais pietum ir pan.

cia yra naturalu,normalu,kiekvienas ta padarytu,manau.


padeciau,bet ziurint kokios pagalbos reiktu.as ir i prieglauda vazineju ne todel,kad manau,jog esu gera,o todel ,kad myliu gyvunus,man ten kaip terapija,as gaunu daugiau nei duodu.
pvz su seses vaiku kartais negraziai elgdavaus.


na as tikrai noreciau turet tikra teva,kuriam jausciau jausmus,kuriuos jaucia normali dukra,bet taip nera.nelinkiu as jam blogo,pergyvenu kai serga,bet daugiau jauciu abejinguma nei meile...

Jie neprivalo to daryt. Bet padaro. Ir todėl tai yra gėris.

Kiemo, aš, pvz., nešluodavau niekad jokio. Bet kažkas tą daro nuolat.

Nu gerai. Kokie žmonės tau atrodo geri? Kokie tie išrinktieji, kurių rašei, kad labai labai mažai? Man šita vieta tikrai įdomi.

Rimtai, neįsivaizduojat, kokia dėkinga jaučiuos, kai kas nors paveža ir nereikia trankytis autobusu. Arba autobuse užleidžia vietą, kai jau imu bloguot. Kai kunigas po mišių paspaudžia ranką. Kai parodo dėmesį koks senas draugas. Kai paskolina pirštines, kai būna šalta, o savo neturiu. Man tai atrodo žmonių gerumas.

as nemoku paaiskint savo gerumo supratimo,pvz tu man tikrai atrodai gera,Daniella ir,ir visai ne del to,kad kazkada padejo kai tos pagalbos reikejo.

visi tavo aprasyti gerumai yra naturalus.

o uz kiemo slavima zmones algas gauna tai jie ta daro ne del gerumo,o todel kad ju darbas toks.

Nieko nesupratau. Išvis, kokia tema tave kalbinu - motyvuoto atsakymo nėra. Bet aš vis tiek, manau, kad tom temom, kur kalbėjom, tavo tokia pasaulėžiūra suformuota buvusio mažo socialumo.
Aš irgi asociali, bet, matyt, vis tiek daugiau tarp žmonių painiojuos, todėl, pvz., manau, kad žmonės iš prigimties yra geri dauguma. Nuodėmingi, netobuli, bet geri.

ka reiskia naturalus? tipo taip turi buti, savaime suprantama ir neverta ivertinimo?
man jau irgi idomu pasidare, koks tas isskirtinis gerumas. na pasakyk konkretu pvz,koks poelgis butu laikomas geru?

Night,gali but.

Mylimuke,neminesiu koks,bet Daniellos poelgi as vertinu kaip geruma,juo labiau ,kad ji manes nei pazysta nei ka,bendravom tik cia.
mano drauges pagalba man siuntiniu kai neturejau ka valgyt-taip,tai gerumas.
visi zmones,kurie kazkaip prisideda prie prie gyvunu gyvenimo aukodami ir dirbdami su jais-taip,tai gerumas.
kai negalejau dirbt ir uz mane dirbo bendradarbe-taip,tai gerumas.
mano mama-neminesiu ka padare,bet taip,tai gerumas,nes as to veiksmo,kuri ji padare net nesu verta.

daug poelgiu yra geru,bet tai nereiskia,kad tuo paciu zmogus negali padaryt ir kazko blogo.

man atrodo,naturalu uzleist atsisest,pavezt jei turi masina,duot pirstines ir pan dalykai.

nu nebenagrinekit jus manes