QUOTE(tam_kartui @ 2015 11 25, 20:58)
Manau, kad pakankamai vykęs. Man visko užtenka, nežinau, gal man mažai reik. O dėl padėkos, nemanau, kad turėčiau kažkam dėkot, ar man kažkas turi dėkot. Aš turiu teoriją, kad žmogus yra šalia tol, kol jam kažko iš tavęs reikia (lygiai taip pat aš), reikėti gali ne tik materialių dalykų. Tai gali būt emocijos, patogumas, bet kas. Jei mano vyras šalia manęs, vadinasi jam dar yra ko iš manęs pasiimt, lygiai kaip man iš jo. O toliau bus kaip bus. Žmogus gimsta vienas ir miršta vienas...
Bijau sumeluot, kokie penkeri metai.
Na idomiai gyveni, nes pasak taves tai jis tave kazkada iskaudino ir pasidare px jis tau del vertes i tavo istikimybe. Aisku, ne viskas i ja remesi, bet atleist tu jam neatleidai to ir nesusitaikei. Pasirinkai kitaip gyvent. Pasidarei abejinga artumui, nereik tau meiles, nereik atsidavimo is sirdies. Gyveni vedama inkstinktu, o gal kersto.
Na tavo kita tiesa ir tegul, nes jau toks ir yra tas gyvenimas, kiekvienas uz save.
Papildyta:
QUOTE(makee @ 2015 11 25, 21:51)
Pas mane nieko naujo...o kad ir būtų nematau tikslo čia pasakotis...nes tema jau susireiksminusiu davatkų.o ne pagundu
Is visu kampu baime suemus, matai iki kiek nuejai
Draugas yra tas, kuris tau duoda visiska laisve buti savimi.