Su tais pieno krizinais, trūkumais ir bangom nieko nesuprasi. Kažkaip įsivaizdavau, kad žinda vaikas reguliariai ir teisingai - pieno bus visada ir tiek ilgai, kiek suplanuosi. Bet gavau per kepurę už šį plačiai paplitusį mitą, kuris įvaro kaltės jausmą daugybei mamų. Pas mane pastoviai bangavo šitas reikalas. Ir dabar tas pats. Būna, pilna to pieno, rija, net nespėja, o būna traukia traukia, susinervina, spjauna, rėkia "kitą", o ten irgi nieko. Žindymas reguliarus, kas tiem papam? (Kokiem papams, ten tik giliai vaizduotę įtempus galima įžiūrėt papus. Šitiems organams jau reikia kito pavadinimo

) Tai va tas parytinis užsimanymas užvalgyti kartais būna sėkmingas - privalgo ir miega ramiai toliau, o būna, kad tampo, tampo, pavargsta, spjauna, užmiega, po penkiolikos minučių vėl papo ir taip iki ryto. Jau kaip gailiuosi, kad nepripratinau prie buteliuko ir mišinio...
Wiliux, tikrai, ir taviškė mažutė. Kažkaip ji būdavo rimčiau aukštesnė už Elę. Bet tas svorio/ūgio santykis tai neblogas? Ar gydytojams nepatinka labai?
Mano abžora virto nevalge. Gal dėl danties. Vėl sunkiai augina. Taip keista, kad viską spjauna jau kelias dienas. Tai pampų turinys kaip gilioje kūdikystėje. Gyva tik pienu.
Šiandien per muzikos pamokėlę ėmė ir uždainavo

Ir visiškai absoliučiai į toną švelniu gražiu balseliu. Eina sau, kokia aš susileidus

Aišku, naudos būtų daugiau, jei ji pagaliau nustotų tūkstantį kartų per dieną užkliūti už kilimo. O jei įgytų trumpalaikę atmintį ir neieškotų kas penkios minutės tai vienos tai kitos lėlės - čia tai būtų pasiekimas

Bet negali žmogus būti tobulas