Kaip pasakyti vyrui, kad turiu kita?

Antraste kuri daugeli zmoniu skatina iskart teisti ir kritikuoti zmogu, taciau noriu nuosirdziu patarimu ir atsakymu.
Atsitiko taip, kad 10 metu praleistu su vyru, siandien as galiu drasiai teikti kad nebemyliu jo. Tiesa ta, kad as ji beprotiskai mylejau. Bet buvau labai nelaminga santuokoje. Dievas mate dariau viska kad islaikyciau seima, bet nebegaliu nes visas sis gyvenimas pradejo vest prie beprotybes... Nuolatines asaros ir skausmas nebepakliamas. Turiu abejinga vyra, kuris dar plius serga psichine liga sunkios formos. Nepasakosiu viso savo gyvenimo, nes isties yra ka pasakoti, bet argi to reikia. Jei trumpai tai visas mano gyvenimas su vyru buvo toks: neistikybe is jo puses 2 kart, abejingumas, jokios aistros, romantikos ar dar kazko panasaus, priekaistavimas jog nieko nesugebu, esu kvaila, durna ir negrazi. Bet visgi nors ir santykiai tokie kokie buvo, mums gime vaikas. Mano gyvenimo brangenybe, del kurios as visus siuos metus stengiausi islaikyti byrancia seima. Verkadavau naktimis, nes tada ji nematydavo manes nelaimingos o diena sypsodavaus jai ir kartodavau kaip ja myliu. Nenorejau kad pajaustu ji viska. Taip gyvenau ilgai kol viena diena atsirado zmogus.. tiesa jis visada buvo salia, bet as ji vadinau broliu, nes jis buvo begalo artimas ir jokiais budais net nepagalvojau kad tarp musu gali kazkas nutikti kada gyvenime. Jis nuolat man padedavo sunkiu metu, jis guosdavo kai budavo liudna ir dziaugdavosi su manim kai budavo linksma. Jis man ir padejo islipti is tos duobes kurioje buvau ikritusi..
Vyras man niekada neleido dirbti, nes sake kad esu per ziolpa. O as stai emiau ir susiradau gerai apmokama darba apie kuri visada svajojau. Vyras nuolat sakydamas kad i mane tokia niekas neziures privede prie to, kad isvaizda pardejau rupintis kaip niekad, myleti save pradejau.Su dukryte daznai einam i parodas, apsipirkti, vaziuojam prie ezero, vaikstom parke, kai tuo tarpu anksciau negalejau net valandelei pabuti sode. Atsirado gyvenimo dziaugsmas, pradejau nuolat sypsotis, dziaugtis gyvenimu. Taciau visa tai deka to zmogaus , kuris visada mane skatino taip padaryti. Kuris palaike mane ir stume i prieki. Nejucia pradejau jausti kad tas zmogus man yra daugiau nei draugas, kad jis man reiskia daug daugiau..Tuos jausmus uzdariau savyje, nes bijojau kad tai sugriaus seima. Visada sau sakiau kad gyvensiu del vaikucio, nes tevas reikalinas ir jei reikes del to aukosiu savo nelaiminga gyvenima. Bet dievazi netikejau kad viena diena taip ivyks.. Pries kelias dienas jis prisipazino kad jau senai mane myli ir myli kaip moteri. Tiesiog nedriso to prisipazinti, nes bijojo pakenkti musu seimai. Zinokit abu verkem, asaros byrete byrejo.. jis manes atsiprasinejo, zadejo jeigu reikes pasitarukti kad tik mano vaikutis nenukentetu. Bet blogiausia tai kad ir as jam jauciu ta pati. Sirdis plyste plysta, nes seimos ardyti nenoriu kad mano mazyte brangenybe nekentetu, kad nematytu kai skiriasi tevelis su mama. Bet kartu ir gyventi nelaimngai su vyru kuris manes mevertina.. Padekit prasau, nes baigiu isproteti nuo galvojimo ir nuo tokios sudetingos padeties.

O ką čia padėt? Jei tėvas vaiko mamai toks ne koks, blogas galima sakyti, tai vargu ar didžiulis autoritetas ir pavyzdys vaikui? Aišku, mergaitė gal dar maža ir nesupranta, gal ir įsimėlėjus tėvelį, bet su laiku viską supras, pati juk augs. Blogiausiu atveju, juk gal įmanoma, kad pagyventų tiek pas jus, tiek pas jį. Pasiaukosite jau kaip nors. Be to, gal dar yra galimybė turėti ir sekantį vaiką, su naujuoju? Jei jau labai dukra nusigręžtų sakykime, tai negražiai tariant, į jos vietą gal kitas vaikas ateis?
Negalima savęs aukoti šitaip, gi nežinote kas bus ryt. Visko juk būna. O jei sakykime po kiek laoko kažkas tam vyrui nutiks, neliks jos? Juk ir šis žmogus gali nebelaukti amžinai. O neduokdie vaikui kas? Tai dėl ko tada visa tai bus? Gyvenimas nenuspėjamas, bet gyvenimą kartu ir mes patys turime vairuoti, kad jis mažiau vežtų mus ten, kur mes nenorim

Pirmiausia nuspręskite pati sau ar tikrai nebenorite gyventi su dabartiniu vyru. rašote, kad kankinatės, vadinasi kažkokios abejonės jus dar kamuoja. pagalvokite pati sau, ko norite. nes kas geriau vaikui, ne kaip jausis vyras, bet ko norite jūs. visiškai nesu už šeimos griovimą, ypač vaikų atžvilgiu, bet ir dabartinė situacija nėra gera vaikui. pirmiausia, pakalbėkite pati su savimi.

Butent tas ir laiko mane salia vyro. Dukryte. Pati maza budama netekau tevo nes jis mus paliko ir surado kita moteri, maciau kaip mama kankinosi, kaip sugrizdavo iseidavo ir taip pastoviai.. visada sau kartojau kad jau as neleisiu kad mano vaikai taip isgyventu ka as isgyvenau. Bet dabar esu pati tokioje situacijoje. Ir kaip viena is jusu minejo apie kitus vaikucius. Labai norejau tureti dar daugiau vaikuciu bet mano dabartinis vyras ju kategoriskai nenorejo. Tiesiog baime kad jausiuos kalta pries dukryte.

nesamoningai nenorite kartoti tevu patirties, bet nusimeskite nuo savo peciu praeiti. jus nesate uz ja atsakinga. tai buvo jusu tevu gyvenimas, o daabr jus turite kurti savo. jus taip bijote perduoti savo isgyvenimus patirtus vaikysteje, kad nebematote, kad dabartinis jusu gyvenimas nenormalus. kiek jusu dukrytei metu? koks rysys jos su tevu ir tevo su ja?
Papildyta:

beje, parasite, maciau kaip mama kankinosi. jus pergyvenote ne del to kad tevai issiskyre, bet del to kad matete kenciancia mama. tai butent dabar ta pati darote dukrai, ji mato jus kenciancia. ir nesakykite, kad ne. jie mato ir supranta, tai kas kad sypsotes. o jei gyventumete su mylimu zmogumi, normaliuose santykiuose, jusu dukra ateityje pasakys, mano mama buvo ir yra labia laiminga, todel netures baimes kurti savo santykiu, nes jie asocijuosis su meile, siluma, supratimu, o ne baime ir kancia.

cia siaip mano pamastymai.

Dukrytei 5 metukai. Istiesu tarp ju nera didelio rysio. Ji labai aktyvi ir demesio reikalaujanti mergaite. Kviecia ji kartu zaisti, bet jis nei karto su ja nezaide. Paduodavo plancete su zaidimais ir tuo viskas pasibaigdavo. Ir dar pastebejau kad nebenori su juo viena likti. Stengiuosi kad jiedu dviese pabutu, bet nenori.

Ir jums dar kyla abejoniu?vaikas pats nenori su tevu bendrauti.vaikai dar nemoka apsimetineti,veidmainiauti.ji atstumia savo teti nes jis kelia jai neigiamas emocijas.jus mastote apie vaiko gerove bet ta gerove suvokiate per savo patirti,per savo vaikyste.bet jus paziurekite i savo vaika.ji akivaizdziai nenori buti su teciu,bet jus uzsiciklinote savo vaikystes patirtyje.

Kogero jus visiskai teisi. Ties prisiminimais is vaikystes gyvenu galbut todel realybes nematau. Tiesiog galvoju kad ji mazyte dar labai ir nesupras kodel mama nebekartu.. nezinau kaip jai tai paaiskinti.

Tada paskaitykite kokios literaturos,pasikonsultuokite su specialistu kaip paruosti vaika skiryboms.gal ir nesupras,bet ar dabar ji maziau traumuojama?as jokiais budais nesiulau skirtis.jus turite apsispresti.cia siaip mano pamastymai.
o kitas draugas noretu su jumis kurti ateiti?

Beje jis ne karta grasino man kad jei as paduosiu skirybom jis darys viska kad atimtu is manes dukryte. Zadejo kad tada uztampys po teismus. Nors visi sako kad jis bando taip mane ibaugint, bet zinokit as jau ir sito bijau.
Papildyta:

Domiuosiu labai paskutiniu metu kaip paruosti dukryte tam. Nenoriu kad tai vyktu staiga. Bet paciai truksta drasos.. kazkokia baime yra viduje visko. Tiesiog sunku perlipti per save.
Draugas nieko man nezadejo, nekalbejom dar apie tai. Tiesiog matau kaip jis visa laik rupinosi manim ir dukryte. Jis taip pat siulo neskubeti ir pamazu leisti jam prieiti prie jos, daugiau laiko kartu pabuti. As ir pati nenoriu skubeti. Tik zinau kad ko ketinimai rimti.

Cia jau nelabai galiu patarti.bet kiek esu skaiciusi istoriju sm dazniausiai tokie vyrai garsiai kalba.akivaizdziai esate ibauginta.baime daznai gimdo nezinojimas.jei tvirtai zinotumete kad vaiko is jusu neatims,nrbijotumete.pasikonsultuokite su advokatu.bus aiskiau.beje,nemanau kad jis vaiko noretu.juk dabar net pazaisti nenori.cia tik budas jus salia islaikyti.gal kitos mamos daugiau gales patarti teisiniais klausimais.jei tik turite nora,viskas imanoma
Papildyta:


Domiuosiu labai paskutiniu metu kaip paruosti dukryte tam. Nenoriu kad tai vyktu staiga. Bet paciai truksta drasos.. kazkokia baime yra viduje visko. Tiesiog sunku perlipti per save.
Draugas nieko man nezadejo, nekalbejom dar apie tai. Tiesiog matau kaip jis visa laik rupinosi manim ir dukryte. Jis taip pat siulo neskubeti ir pamazu leisti jam prieiti prie jos, daugiau laiko kartu pabuti. As ir pati nenoriu skubeti. Tik zinau kad ko ketinimai rimti.
[/quote]
Sukonkretinkite pati sau ko bijote.tikrai ne visko.ko konkreciai bijote?

Rašėte, kad turite gerai apmokamą darbą ar taip? reiškias pajamos yra. neasociali esate, o vyras serga psichine liga? nebijote, kad vieną dieną jūsų gailestis jums brangiai kainuos?
kokiu pagrindu jis atims iš jūsų vaiką? ar jis arabas Emiratuose kokiuose, kur vaikai tėvui paliekami?
kas dėl dukrytės, paaiškinkite, kad va jus ir tėtis esate skirtingi ir nenorite būti kartu, bet nuo to niekas nesikeis jos atžvilgiu jis vis tiek bus tėtis.