QUOTE(nonele @ 2015 12 07, 22:14)
Sveikos,
Nemanau, kad vaikai kopijuos šį elgesį. Aš turiu panašų vaiką. Vaikai įprato matyti tą nenorą ir ašaras, bet aš irgi bandžiau visaip prakalbinti, kad darytų kas liepta, jokio efekto. Kai pamačiau, kad esu bejėgė, tai ir nebekreipiu dėmesio. Darom su visa klase ką reikia, o tas vaikas po kažkiek laiko pradeda kažką daryti, po to ir tai ką reikia. Supratau, kad neverta gaišti laiko, tiesiog palieku ramybėj ir tai praeina. Kaip suprantu tad dėmesio nekreipimas irgi veikia, nes toks elgesys -tai irgi dėmesio reikalavimas tik kitokiu būdu.
Praktikuoju nekreipimą dėmesio su vienu pirmokiuku savo. Bet, kai pradedam žaisti kokį žaidimą, tai jis pirmas prisistato. Tada jam sakau, ne, tu nedirbai su vaikais, todėl žaidimo nežaisi. iš pradžių, oho, kokius vėjus kėlė, o paskui, suprato, kad kitaip nebus.Dabar arba dirba, arba sėdi nusiminęs, kai į žaidimą nepriimu, bet triukšmo nekelia. O tų žaidybinių situacijų tai pakankamai daug.

taip ir auklėjamės