Žmonės, jie tokie. Pirmiau plaukus kerpa, o po to ataugina. Pirma pradeda gerti, o tada - baigia. Pirma perka sau daiktus, ir jų nenešioja. Pirmiau sako, kad bus visada kartu, o po to gatvėje net nesisveikina. Pirma sako, kad draugaus amžinai, o sekančiais metais net nesusitinka. Pirmau dainą vieną, bendrą ilgai ieško, džiaugiasi, kada randa, o veliau jos nesiklauso. Visada tvirtina, kad nekenčia rūkančių žmonių, tada susitinka su tais, kurie kaip garvežiai dumija. Pirmau jie sako, kad niekada nepaliks, ir patys išeina. Pirmiau jie prašo, kad tikėtum jais, po to peilis į nugarą, ir viso gero. Pirmiau jie priverčia peržengti per save, per savo savigarbą, po to - išduoda. Žmonės- jie tokie... Reikia sudeginti ne tiltus, o žmones... _____________________________________ Taip patikimiau!!!
Сначала ты [не] можешь .з.а.с.н.у.т.ь. Потом [боишься] .п.р.о.с.н.у.т.ь.с.я.
Языком по обожженному нёбу По обожженному небу
И опять в потолок [В потолок] Белый как в (псих)лечебке
[I'm losing my mind] [Somebody kill me] [У самих не хватает *сил*]
~*~
Проведите мне лоботомию Наживую/Без всяких наркозов Чтобы я потом разучился Себя ~VоS_принимать~ [Если вдруг повезет и останусь в живых]
~*~
И я пакую Свою чертову жизнь По коробкам (Подписывая каждую из них - "VoS_поминания", "Боль", "Бес_сон_Ницца", Где-то внутри надеясь, Что подороге В пункт `Ч` Все они потеряются
И я сумею Nачать [А может быть даже Zакончить] 'С'н'а'ч'а'л'а'