QUOTE(mylimuke! @ 2015 12 23, 00:58)
Gal... O ka is tiesu tempei?
Nu bet tu ir nesupratlyva.
Juk aiškai sakė - ne lavoną. O tai reiškė, kad ji TEMPĖ, ne lavoną.
Nu kur jau aiškiau. 
Nu bet tu ir nesupratlyva.
Juk aiškai sakė - ne lavoną. O tai reiškė, kad ji TEMPĖ, ne lavoną.
Nu kur jau aiškiau.
QUOTE(Night13 @ 2015 12 22, 10:50)
Kliomba, bet tai ar žmonės taip ima ir rėžia - tu nepatinki, nes atrodai tūpa, pvz. Kažin. Nes žino, kad nesaugu, čia taip ir į dantis galima užsidirbt.
Nu ne, čia taip tiesiogiai nebent tik vaikai prasivardžiuoja:) Suaugusieji aišku kad nekalba, nes jei visi sakytų ką galvoja ir apie ką galvoja, per daug aišku viskas būtų. Užtai ir sakau, kad tie reti atvejai kai sužinai, nustebina, nes nebūtinai yra taip kaip įsivaizduoji. O ima ir rėžia tik kartais, tik tam tikri žmonės, ir kai tam tikras santykis arba pokalbis. Nu arba jei ligoninėj tai buvo speciali terapijos dalis - klausti o paklaustiems atsakyti.
deraramos, night, aciu, mergaites, uz sveikinimus, smagu 
QUOTE(deraramos @ 2015 12 22, 21:07)
Beje, dar vienas pastebėjimas. Apie save, žinoma Mane žavi žmonės, kurie ne visada būna malonūs, turi savo nuomonę, yra nuoširdūs ir atviri, nebijo rėžti tiesą į akis, na, tik gal ne jei mane kritikuoja Bet žaviuosi stipriom, drąsiom, nebijančiom už save pastovėti asmenybėm, o ne prisitaikėliškom mėmėm. Turbūt pati savęs nemėgstu, kai esu tokia. O kiti vertina tave taip, kaip vertini pats save.
Mane žavi žmonės, kurie ne visada būna malonūs, turi savo nuomonę, yra nuoširdūs ir atviri, nebijo rėžti tiesą į akis, na, tik gal ne jei mane kritikuoja Bet žaviuosi stipriom, drąsiom, nebijančiom už save pastovėti asmenybėm, o ne prisitaikėliškom mėmėm. Turbūt pati savęs nemėgstu, kai esu tokia. O kiti vertina tave taip, kaip vertini pats save.Bet kaip tu gali išanalizuoti, kodėl tu kažkam nepatinki? Gal kaip tik nepatinki tada kai bandai prisitaikyt ir atrodyt maloni. Arba vieniems dėl vieno nepatinki, kitiems dėl kitko, lygiai kaip vieniems dėl kažko patinki, kitiems dėl kitko. Man būtų labai sunku bandyt lįst ne į savo rūbą, ir kiek bandydavau, pati sau atrodydavau netgi komiškai. Gaunasi nei tu nei ne tu, ir vis tiek nieko gero. Dabar manau, kad logiškiausia būt savimi, normos ribose elgiantis pagal reikiamas taisykles, bet neperspaudžiant. Aišku ir to sunku išmokt.
Man pvz irgi dažniau patinka žmonės, kurie nėra malonūs, pataikaujantys. Kartais iš viso patinka tokie atšiaurūs ir keisti, kurie įdomiom spalvom atsiskleidžia tam tikrose situacijoe. O būna kad banaliai patinka ir tie, kurie patinka daugumai, bet paskui pasirodo kad mėgstu juos visai dėl kitko negu kažkas kitas.
QUOTE(Nidulia @ 2015 12 22, 19:03)
Sveikinu
QUOTE(Night13 @ 2015 12 22, 22:38)
Ar apdovanojat dovanom artimuosius, draugus, ar kažką Kalėdų proga, beje?
Papildyta:
As pati kai dovanele
juokauju,is uk kazka parvezdavau dovanu.db ne.
QUOTE(kliomba @ 2015 12 22, 05:37)
*Su tuo didžiavimusi ir pati esu pastebėjusi. Labai nepasitikiu savim, nuvertinu iki paskutinės nevėkšlos. Bet kartais ta savinieka kaitaliojasi su didybės manija, kai atrodo visi durniai, nieko nesupranta, aš pati geriausia, tik jie to irgi nesupranta Turbūt čia kažkokie maximumai, kai jautiesi blogai, vis nori sau pasitvirtint, kad gal yra atvirkščiai. Arba, bent mano atveju, elementari pykčio išraiška.
*Kitas dalykas - ar mūsų nemėgsta, ar mumis žavisi, ar laiko lyderiu, ar ne, didelė dalis yra mūsų įsivaizdavimo. Nes niekada tiksliai nežinosim, ką kiti apie mus mano, ir apskritai ar jie turi laiko apie mus mąstyt. Net jei konkrečiai ir atvirai žmonės pasakytų, ką mano, vis tiek idealiai neatitiktų tikrovės, nes jie pasakytų vienaip, išgirstume vėl kitaip.
Turbūt čia kažkokie maximumai, kai jautiesi blogai, vis nori sau pasitvirtint, kad gal yra atvirkščiai. Arba, bent mano atveju, elementari pykčio išraiška. *Kitas dalykas - ar mūsų nemėgsta, ar mumis žavisi, ar laiko lyderiu, ar ne, didelė dalis yra mūsų įsivaizdavimo. Nes niekada tiksliai nežinosim, ką kiti apie mus mano, ir apskritai ar jie turi laiko apie mus mąstyt. Net jei konkrečiai ir atvirai žmonės pasakytų, ką mano, vis tiek idealiai neatitiktų tikrovės, nes jie pasakytų vienaip, išgirstume vėl kitaip.
*Didybės manija tai tik kita menkavertiškumo jausmo pusė.
*
QUOTE(deraramos @ 2015 12 22, 22:07)
Beje, dar vienas pastebėjimas. Apie save, žinoma Mane žavi žmonės, kurie ne visada būna malonūs, turi savo nuomonę, yra nuoširdūs ir atviri, nebijo rėžti tiesą į akis, na, tik gal ne jei mane kritikuoja Bet žaviuosi stipriom, drąsiom, nebijančiom už save pastovėti asmenybėm, o ne prisitaikėliškom mėmėm.
Mane žavi žmonės, kurie ne visada būna malonūs, turi savo nuomonę, yra nuoširdūs ir atviri, nebijo rėžti tiesą į akis, na, tik gal ne jei mane kritikuoja Bet žaviuosi stipriom, drąsiom, nebijančiom už save pastovėti asmenybėm, o ne prisitaikėliškom mėmėm. Man atrodo, aš tau patikčiau
QUOTE(Night13 @ 2015 12 22, 23:38)
Ar apdovanojat dovanom artimuosius, draugus, ar kažką Kalėdų proga, beje?
Dovanoju ir pati gaunu. Šiemet kaip niekad jaučiu Kalėdų dvasią. Net trys savo rankų dekoracijos iš kėnių. Papuošimai daryti pačios. Kaip gera atsisėsti ir akriliniais dažais išpiešti medinius žaisliukus eglutei(juos, beje, dariau ne pati), kankorėžių šakeles. Užkabino. Pirksiu vėl dažus ir dekoruosiu. Toks atsipalaidavimas ir relaksas, pasileidi ramią muziką ir pasaulis aplink nustoja egzistavęs.
QUOTE(Night13 @ 2015 12 23, 00:31)
Jei netyčia šian kas kalbės, kad matė bobą, velkančią autobusu vos ne savo dydžio maišą, pasakykit, kad gal ten buvo visai ne lavonas. 
Aš jau seniai nieko aplinkui nematau. Darbai darbai. Su pora bjaurių kolegių: su savo tiesiogine viršininke išsiaiškinau santykius per direktore. Dabar tylu ramu: Idem, gal reikia to, gal ano, visada kreipkis
O kita iš mūsų komandos pralėks pati. Nors per susirinkimus nepasigėdinu pasakyti: jūs meluojat, taip nėra. Ir pateikti pora pavyzdėlių. Nes ji neturi nuovokos, ką daro.
QUOTE(Night13 @ 2015 12 22, 22:02)
Žinoma, kad nesu. Visada ir visiška
Taip būna tik su tam tikrais žmonėmis, dažniausiai su tais, kuriem aš esu tiesiogiai pavaldi. Mane sunku palaužti, aš nepernešu kritikos, manau, kad pati geriausiai žinau, kaip dirbti ir visada esu teisi Todėl su manimi jiems ir sunku. Su kitais kolegom galiu net ir labai gerai sutarti.QUOTE(kliomba @ 2015 12 23, 02:10)
Bet kaip tu gali išanalizuoti, kodėl tu kažkam nepatinki? Gal kaip tik nepatinki tada kai bandai prisitaikyt ir atrodyt maloni. Arba vieniems dėl vieno nepatinki, kitiems dėl kitko, lygiai kaip vieniems dėl kažko patinki, kitiems dėl kitko. Man būtų labai sunku bandyt lįst ne į savo rūbą, ir kiek bandydavau, pati sau atrodydavau netgi komiškai. Gaunasi nei tu nei ne tu, ir vis tiek nieko gero. Dabar manau, kad logiškiausia būt savimi, normos ribose elgiantis pagal reikiamas taisykles, bet neperspaudžiant. Aišku ir to sunku išmokt.
Būna, kad akivaizdžiai matosi arba galima išmąstyti. Aišku, galima ir prašauti. Tai jo, taip ir yra, ir parašiau, kad žmonės pastebi tą nenatūralumą ir nenuoširdumą, todėl dar ir dėl to nepatinki. Sutinku, kad geriausia būti savimi, prisilaikant socialinių normų, bet jokiu būdu nepataikauti, nepadlaižiauti ir neapsimetinėti. Skaitau knygą "Kaip susirasti draugų ir daryti įtaką žmonėms", ten labai pataria atsikratyti apsimetinėjimo, o tai apibūdinama kaip sakymas to, ką kitas žmogus ir taip mano.
QUOTE(Idem @ 2015 12 23, 07:59)
Galėčiau praignoruoti, bet manau, kad ne. Nepatinka žmonės, kurie per gerai apie save galvoja
žinau, išankstinė nuomonė tokia mano.Buvau šiandien pas psichologę. Žinoma, apie darbinius santykius kalbėjom. Bandau išmokti sutarti su manęs nemėgstančia kolege. O gal ji visai manęs ne nemėgsta, gal mano, kad aš jos nemėgstu. Šiokį tokį pratimuką atlikom, geriau jaučiuosi. Laukiu sausio, kol kas atostogos, bandysim taisyti bendravimą.
QUOTE(deraramos @ 2015 12 23, 18:57)
Galėčiau praignoruoti, bet manau, kad ne. Nepatinka žmonės, kurie per gerai apie save galvoja žinau, išankstinė nuomonė tokia mano.
žinau, išankstinė nuomonė tokia mano.Taigi aš kaip ir tu, viską žinau geriau už kitus
Man įdomu, kodėl tu pamanei, kad aš per gerai apie save galvoju. Šiaip aš sau esu gana kritiška(ir kitiems, beje). Bent jau buvau. Brendu po truputį iš to. Ir matau didelį panašumą su tavimi, tu jautiesi lygiai taip pat, kaip aš jaučiausi gydymo pradžioje.
QUOTE(Idem @ 2015 12 23, 18:45)
Taigi aš kaip ir tu, viską žinau geriau už kitus Man įdomu, kodėl tu pamanei, kad aš per gerai apie save galvoju. Šiaip aš sau esu gana kritiška(ir kitiems, beje). Bent jau buvau. Brendu po truputį iš to. Ir matau didelį panašumą su tavimi, tu jautiesi lygiai taip pat, kaip aš jaučiausi gydymo pradžioje.
Man įdomu, kodėl tu pamanei, kad aš per gerai apie save galvoju. Šiaip aš sau esu gana kritiška(ir kitiems, beje). Bent jau buvau. Brendu po truputį iš to. Ir matau didelį panašumą su tavimi, tu jautiesi lygiai taip pat, kaip aš jaučiausi gydymo pradžioje.Iš tavo pasakymo, kad man patiktum, nes apibūdinau, kokie žmonės man paprastai (bet ne visada) patinka, sužavi. Darau prielaidą, kad save laikai pasižyminčia tomis savybėmis. Kadangi pati taip manai, o ne kas nors iš šalies (aš) taip apie tave mano, man tas nepatinka
Šiaip itin dažnai nemėgstu pas žmones tokių savybių, kuriomis pati pasižymiu.
QUOTE(kliomba @ 2015 12 22, 05:37)
Kitas dalykas - ar mūsų nemėgsta, ar mumis žavisi, ar laiko lyderiu, ar ne, didelė dalis yra mūsų įsivaizdavimo. Nes niekada tiksliai nežinosim, ką kiti apie mus mano, ir apskritai ar jie turi laiko apie mus mąstyt. Net jei konkrečiai ir atvirai žmonės pasakytų, ką mano, vis tiek idealiai neatitiktų tikrovės, nes jie pasakytų vienaip, išgirstume vėl kitaip.
Aha. Psichdaktarių smegenų plovimo mašinos bando nustatyt šitą programą. Bando ir bando.
O tikrovėj vis tiek beveik niekada pirmas įspūdis ir n-tieji vėlesnieji neapgauna. Žmonės empatiški padarai. Ir jeigu nemėgsta, ir jeigu mėgsta, rodo atitinkamus požymius, dėl ko ir padaromos vienokios ar kitokios išvados.
Ir šiaip, kuo labiau esi mėgiamas, tuo daugiau ir šiltesnio dėmesio gauni iš tų, kurie tave mėgsta (nes, greičiausiai, pati "išspinduliuoji" draugiškumą tų pačių žmonių atžvilgiu).
Ne visad žmonės elgias pagal principą "elkis taip su žmonėmis, kaip norėtum, kad su tavim elgtųsi", bet, mano akim vis tiek, vienas svarbiausių principų norint harmoningų santykių.
QUOTE(mylimuke! @ 2015 12 23, 01:58)
Gal... O ka is tiesu tempei?
šš.
Įtampa darbe mane po truputį smeigia. Nieko tragiško, bet nu ir nžn ką padaryt, kad išeit iš to uždaro įtampos rato. Nors protu suvokiu, kad čia tokios smulkmenos gyvenime...
Prikalbėjau apie elgimąsi, kaip su pačiu norėtųs, kad elgtų, ir nžn. kaip elgtis su šitos skylės skalbianke.
Bandžiau gražiuoju maigyt, db jau norėčiau išmušt dantis. Kokia save gerbianti skalbiankė gali skalbt 3val. niekaip nesuprantu. QUOTE(deraramos @ 2015 12 23, 22:56)
Iš tavo pasakymo, kad man patiktum, nes apibūdinau, kokie žmonės man paprastai (bet ne visada) patinka, sužavi. Darau prielaidą, kad save laikai pasižyminčia tomis savybėmis. Kadangi pati taip manai, o ne kas nors iš šalies (aš) taip apie tave mano, man tas nepatinka Šiaip itin dažnai nemėgstu pas žmones tokių savybių, kuriomis pati pasižymiu.
Šiaip itin dažnai nemėgstu pas žmones tokių savybių, kuriomis pati pasižymiu.Tavo prielaida teisinga
Aš galvoju, kad noras įtikti gali būti dėl silpnų savo asmenybės ribų. Nes vaikystėje gal buvo nepaisoma vaiko poreikių, vertinamas tik pagal tai, kiek patogus, "geras" tėvams, kiek juo gali pasididžiuoti prieš kitus. Tuomet ribos tarp savo ir kitų vertinimų išsitrina. Ir labai svarbu, kaip tave vertina, ir dirbi darbus, ir tiek dirbi tam, kad įtiktum, prieš savo norą, bet to nejaučiant. Jei niekas neįvertina pastangų, atrodo tuščia sieloje, nes ten tebegyvena tave vertinančių tėvų nuomonės. Tik įdomu iki kokios ribos leidžiama peržengti savo ribas (iki noro įtikti bendradarbiams, vyrui, geriančiam vyrui, smurtaujančiam vyrui, kęsti emocinį ir fizinį smurtą ir pan.). Iki kokio laipsnio peržengiame kitų ribas : nesiskaitoma su jų nuomone , poreikiais ir pan.
Čia šiaip pamąstymai
Kam neaktualu, nekreipkit dėmesio.
Dažniausiai aktualu būna pačiam rašinėlių autoriui.
Gerų švenčių, mergaitės
Jei niekas neįvertina pastangų, atrodo tuščia sieloje, nes ten tebegyvena tave vertinančių tėvų nuomonės. Tik įdomu iki kokios ribos leidžiama peržengti savo ribas (iki noro įtikti bendradarbiams, vyrui, geriančiam vyrui, smurtaujančiam vyrui, kęsti emocinį ir fizinį smurtą ir pan.). Iki kokio laipsnio peržengiame kitų ribas : nesiskaitoma su jų nuomone , poreikiais ir pan.Čia šiaip pamąstymai
Kam neaktualu, nekreipkit dėmesio.
Dažniausiai aktualu būna pačiam rašinėlių autoriui.
Gerų švenčių, mergaitės
