QUOTE(Night13 @ 2015 12 24, 00:23)
O tikrovėj vis tiek beveik niekada pirmas įspūdis ir n-tieji vėlesnieji neapgauna. Žmonės empatiški padarai. Ir jeigu nemėgsta, ir jeigu mėgsta, rodo atitinkamus požymius, dėl ko ir padaromos vienokios ar kitokios išvados.
Ir šiaip, kuo labiau esi mėgiamas, tuo daugiau ir šiltesnio dėmesio gauni iš tų, kurie tave mėgsta (nes, greičiausiai, pati "išspinduliuoji" draugiškumą tų pačių žmonių atžvilgiu).
Ne visad žmonės elgias pagal principą "elkis taip su žmonėmis, kaip norėtum, kad su tavim elgtųsi", bet, mano akim vis tiek, vienas svarbiausių principų norint harmoningų santykių.
Įtampa darbe mane po truputį smeigia. Nieko tragiško, bet nu ir nžn ką padaryt, kad išeit iš to uždaro įtampos rato. Nors protu suvokiu, kad čia tokios smulkmenos gyvenime...
Prikalbėjau apie elgimąsi, kaip su pačiu norėtųs, kad elgtų, ir nžn. kaip elgtis su šitos skylės skalbianke.
Bandžiau gražiuoju maigyt, db jau norėčiau išmušt dantis. Kokia save gerbianti skalbiankė gali skalbt 3val. niekaip nesuprantu.
Ir šiaip, kuo labiau esi mėgiamas, tuo daugiau ir šiltesnio dėmesio gauni iš tų, kurie tave mėgsta (nes, greičiausiai, pati "išspinduliuoji" draugiškumą tų pačių žmonių atžvilgiu).
Ne visad žmonės elgias pagal principą "elkis taip su žmonėmis, kaip norėtum, kad su tavim elgtųsi", bet, mano akim vis tiek, vienas svarbiausių principų norint harmoningų santykių.
Įtampa darbe mane po truputį smeigia. Nieko tragiško, bet nu ir nžn ką padaryt, kad išeit iš to uždaro įtampos rato. Nors protu suvokiu, kad čia tokios smulkmenos gyvenime...
Prikalbėjau apie elgimąsi, kaip su pačiu norėtųs, kad elgtų, ir nžn. kaip elgtis su šitos skylės skalbianke.
Bandžiau gražiuoju maigyt, db jau norėčiau išmušt dantis. Kokia save gerbianti skalbiankė gali skalbt 3val. niekaip nesuprantu. O aš tai manau, kad apgauna. Pati apsigaunu labai dažnai. Bet dažnai ir pataikau, bet būna, kad iš pat pradžių susidarau neigiamą nuomonę apie žmogų, tada pagalvoju, o gal ir blogai susidariau iš pat pradžių, o paskui pasirodo, kad teisingai ir maniau. O kartais būna atvirkščiai. Taisyklės nėra.
Teisingai aprašei. Su psichologe padarėm vieną pratimą, jau esu jį atlikusi dėl santykių su tėvu. Tai tarsi asmeninių savybių vizualizavimas ir perdavimas tam asmeniui. Ir rimtai, tada įsivaizduoji, kad žmogus pasižymi tomis perduotomis savybėmis ir palankiau į jį žiūri, atitinkamai elgiesi, jis tą pajaučia ir santykiai pagerėja.
Gal tu irgi esi iš tokių žmonių, kuriems sunku priimt nurodymus ir vadovavimą. Pagal psich. rekomendacijas išeitis būtų ne mėgt, o gerbt tą žmogų. Netgi nusilenkt jam, padėkot kasdien už tai, kuo jis yra pranašesnis už tave ir tu gali iš jo pasimokyti. Visada galima atrasti savybių, už kurias galėtum būti dėkingas tam žmogui, kad jis jas turi ir tu gali iš jo pasimokyti.
Mano skalbenkė irgi taip daro ant tam tikrų programų, tada rankiniu būdu sustabdau ir pati įjungiu tik skalavimą arba tik gręžimą.
QUOTE(medute9 @ 2015 12 24, 10:32)
Aš galvoju, kad noras įtikti gali būti dėl silpnų savo asmenybės ribų. Nes vaikystėje gal buvo nepaisoma vaiko poreikių, vertinamas tik pagal tai, kiek patogus, "geras" tėvams, kiek juo gali pasididžiuoti prieš kitus. Tuomet ribos tarp savo ir kitų vertinimų išsitrina. Ir labai svarbu, kaip tave vertina, ir dirbi darbus, ir tiek dirbi tam, kad įtiktum, prieš savo norą, bet to nejaučiant. 
Jei niekas neįvertina pastangų, atrodo tuščia sieloje, nes ten tebegyvena tave vertinančių tėvų nuomonės. Tik įdomu iki kokios ribos leidžiama peržengti savo ribas (iki noro įtikti bendradarbiams, vyrui, geriančiam vyrui, smurtaujančiam vyrui, kęsti emocinį ir fizinį smurtą ir pan.). Iki kokio laipsnio peržengiame kitų ribas : nesiskaitoma su jų nuomone , poreikiais ir pan.
Jei niekas neįvertina pastangų, atrodo tuščia sieloje, nes ten tebegyvena tave vertinančių tėvų nuomonės. Tik įdomu iki kokios ribos leidžiama peržengti savo ribas (iki noro įtikti bendradarbiams, vyrui, geriančiam vyrui, smurtaujančiam vyrui, kęsti emocinį ir fizinį smurtą ir pan.). Iki kokio laipsnio peržengiame kitų ribas : nesiskaitoma su jų nuomone , poreikiais ir pan.nebūtinai iš tėvų tas ateina, gali ir iš mokyklos pvz. Žmogus turi susiformavusį išmoktą elgesį, kaip elgtis socialinėj aplinkoj ir jį pritaiko kitur gyvenime. Blogai yra tada, kai žmogus save vertina tik pagal tai, kaip kiti vertina jį, yra priklausomas nuo aplinkinių požiūrio į jį. Pati su tuo bandau tvarkytis. Nes tai iškreipta ir nepadeda gyvenime, nes negali užkraut atsakomybės už savo savijautą kitiems žmonėms, kiekvienam labiausiai rūpi jis pats.
