Aš visko neskaičiau, tai, priminkit, koks jūsų mamai vėžys ir kokia stadija? Šiaip depresija-sunki liga ir sveikam žmogui, o sergančiam-iš viso tragiška

Kai praeis chemija, gal vis tik pasitarkit su gydytoju dėl antidepresantų mamai? Ir jai tada lengviau gydymas eisis, ir jūsų anksčiau į kapus nenuvarys, nes jei gyvensite pastoviame strese, tai tiesiog pati neatlaikysit. Vis tik artimiesiems reikia būti ir fiziškai stipriems, ir psichologiškai
Gal galima pavardę?

Įdomu labai, kokie čia profesoriai tokias pievas rekomenduoja, kai visi aplinkiniai onkologai rėkte rėkia, jog jokių papildų, jokių naminių priemonių, kol chemija "eina", nes chemija-tai nuodas, nuodijantis vėžines ląsteles, o visos kitos priemonės-tai atstatymas ląstelių. Tai koks profesorius galėjo taip nusišnekėti, siūlydamas tą pačią ląstelę nuodyti ir kartu neleisti jai nusitručyti, skatindamas jos atsparumą chemijai? Pranuodykit pradžioj vėžį su chemija, kai jo nebeliks-tada taip, sveikąsias ląsteles atstatykit su įvairiomimis liaudiškomis priemonėmis ar papildais
Remedy, prisimenu jus

Pirmiausia pasakysiu, kad tik žmogaus nusiteikimas gydo arba marina

Pamenat, mano močiutę gydytojai išleido namo marintis, o ji ramiai, po daržą besikapstydama ir mirties belaukdama, nugyveno ir gyvena dar po šiai dienai, o po gydytojų verdikto praėjo jau...32 metai. Ir jei ne įrašai jos kortelėje, jei ne operacija, radioterapija, tai ir mes sakytume, jog visa ta liga buvo tik sapnas.
Chizantemas ir pasėti spėsite ir nuimti, ir vėl pasėti, ir vėl nuimti, svarbiausia, kad nepalūžtumėte ir tikėtumėte, jog miršta tie kiti ligoniai, o jūs-ne

Jums ne laikas

Svarbiausia, TIKĖTI
Mano mamai storosios zarnos vezys 3st.