Saulės kolektoriai ir baterijos - 3

Kiek pamenu, tai autorius minėjo apie 200eur už modulį ir 2-3eur/mėn abonentą prie NordPool bazės. Kadangi pats kolkas nesiruošiu pirkti, tai toliau nesigilinau.


Faina, jei sugebate komfortiškai gyventi su tokiomis sąnaudomis. Pas mus vien vonios "gyvatukas" vartoja po 2kWh kasdien , nors pastatytas ant 1poz. iš 5. Maisto ruošimas irgi savo pasiima, džiugina tik rekuperatorius, kad pakanka 0,5kWh parai. Savo benzininę vejapjovę irgi nuo šio sezono pasikeičiau į robotuką.

Labai neekonomishkas ir ne zhalias sprendimas. Gyvatukai turi buti karshto vandens sistemoje per kuri eina grizhtamas vanduo circkuliacijai. Tada ish karto yra ir karshtas vanduo ir shiluma gaminama boilerio, kuris neretaai yra SHilumos siurblys(tada elektros reikia 3-5 kartus maziau).
Be to shilumos siurblys ar paprastas boileris kuris gali buti maitinamas prioritetu ar mazho tarifo elektra, ar saules energija, kai ji yra . Tai kaip nemokamas akumuliatorius.

Gal yra duomenų, kiek GEN24 su pajungtu akumuliatoriumi savaime elektros vartoja? Kinietiški, kiek pamenu, stabiliai iš tinklo nemažai energijos srebia (kaip spėju, akumuliatorių monitoringas/įkrovos palaikymas ir kitokie reikalai). Kaip pas Fronius'ą šita vieta?

Atsakyti būtų sudėtinga. Situacija ta, kad kol nebuvo akumuliatorių, naktį, kai gamyba maža, inverteris atjungia jėgos dalį ir savaiminės sąnaudos tesiekia - deklaruotas dydis <10W, matuotas vidurkis siekia apie 8W, bet pati energijos konversijos dalis kiek naudoja prastovų metu neaišku. Iš įvairių šalutinių požymiu primetu, kad ji naudoja ~20-30W bet to garantuoti negaliu, nes tikslių matavimų nesu atlikęs, o ir nežinau kaip atlikti. Jei tai tiesa, tai su neišjungta jėgos dalimi inverteris ant prastovų turėtų naudoti apie 30-40W, plius konversijos nuostoliai kurie irgi prisideda.

Dar įdomus dalykas kuris man užkliuvo, kai pajungiau akumuliatorių, tai žiemą laikiau beveik nenaudojamą, leidau pasikrauti iki 90% ir išsikrauti ne daugiau iki 80% talpos, kad turėčiau rezervo elektros atjungimo atvejais, tai vat, kai saulės elektrinė nedirbo, man užkliuvo, kad akumuliatorius nuolatos išsikrauna ir išsikrovęs ar tai 1% ar tai 2% pasikraudavo iš tinklo. Dariau skaičiavimus ir išskaičiavau, kaip ankščiau maniau, kad akumuliatorius sunaudoja energijos apie 8W nuolatine galia. Vėliau pagalvojau, kad tai atitinka inverterio suvartojimą, ir dabar darau prielaidą, kad inverteris prastovos būsenoje, jei nieko nemaitina vis tiek vartoja energiją savom reikmėm iš akumuliatorių.

Įdomus niuansas, jei akumuliatorius neišsikrovė iki ribinio užduoto dydžio, tai neatjungiama inverterio jėgos dalis, visas namas maitinamas iš akumuliatorių, bet tuo pačiu neišjungiama ir saulės elektrinės dalis, kuri kiaurą naktį generuoja apie 2W galią.

Pamatuoti savaiminės iškrovos negalėčiau, nes nelabai įsivaizduoju, kaip tai padaryti, ypač vertinant tai, kad kol yra naudojama akumuliatoriai, inverteris tik išduoda energiją, o kai akumuliatoriai išsenka, atjungiama jėgos dalis ir sąnaudos būna 0W su momentiniais didesnės galios suvartojimais, kuriuos primetus ilgesnio laiko tarpo atžvilgiu ir suvidurkinus, gaunasi apie 8W momentinė vartojimo galia.

Bet kokiu atveju, į savaiminį suvartojimą siekiantį 100W ir daugiau tikrai nepanašu. Iš akies vertinant, jis neturėtų siekti 50W ir manau, kad turėtų būti 30W-40W ribose + energijos konversijos nuostoliai.

Dar paminėsiu įdomų niuansą. Yra galimybė nustatyti maksimalią galią kuri gali būti nuimama nuo akumuliatoriaus. Aš šiai dienai leidžiu nuiminėti ne daugiau 500W galios. Pritrūkus galios, ji naudojama iš tinklo.

Iš kitos pusės dar įdomus niuansas. Čia inverteris ir toliau dirba kaip tinklinis inverteris. Visos apkrovos eina ne per inverterį, o tiesiai iš tinklo. Inverteris per smart meterį vertina energijos suvartojimą ir į tinklą paduodą būtent tokį energijos kiekį, kokio tuo metu reikia. Todėl visuomet yra minimalus suvartojimas iš tinklo ar atidavimas pertekliaus, balansavimo metu. Tai kaip ir šioks toks minusas, bet ir pliusų tame yra, esant didesnei apkrovai, nebus jokių ribojimų dėl inverterio galios bei inverteris neturėtų "valgyti" įvairius elektros prietaisų energijos suvartojimo šuolius.

Ir dar. Kai pirkau inverterį, jo aprašyme buvo nurodyta, kad jis nepalaiko balansavimo tarp fazių. Įdomu tai, kad po kažkurio programinės įrangos atnaujinimo, fazių balansavimo funkcionalumas atsirado, kaip beje ir maksimalus akumuliatorių palaikymas. Ankščiau buvo palaikoma tik 10 kWh BYD HVS akumuliatorių blokas. Po kažkurio programinės įrangos atnaujinimo, dabar palaiko iki 13 kWh, to pat akumuliatoriaus bateriją.

Ai ir pagrindinis mano inverterio minusas yra tas, kad dingus elektrai miesto tinkle persijungimas į rezervinį maitinimą užtrunka per ilgai, kad jį galima būtų laikyti kaip UPS`ą. Norint turėti kokios tai įrangos (pav. serverio) nepertraukiamą maitinimą, reikia statyti papildomą UPS`ą konkrečiai įrangai su papildomu UPS`ų energijos suvartojimu. Vis tik žiūrėjau Fronius webinarą, tai ten užsiminė apie technines galimybes persijungimo laiką sumažinti, man rodos iki 15 ms, bet tai dar nerealizuota su einamais programinės įrangos atnaujinimais.

Jei svarstai apie galimybę keisti inverterį į hibridinį, tai mano inverterio pačio didžiausio minuso dar nepaminėjau. Didžiausias minusas, palaikomas labai siauras akumuliatorių spektras, o palaikomi akumuliatoriai labai brangūs. Aišku yra variantų pritaikyti automobilinius akumuliatorius, bet automobiliniai akumuliatoriai, tai ne LiFePo4, o paprasti ličio jonų akumuliatoriai kurie gali nesunkiai užsidegti, atkreipiant dėmesį į tai, kad jie jau ne pirmos jaunystės, kas tik didina gaisro tikimybę. Jei tokius akumuliatorius galvoji laikyti lauke, bus papildomos energijos sąnaudos susijusios su akumuliatorių pašildymu. Nu mano nuomone, žaisti su automobiliniais akumuliatoriais neverta, o palaikomi originalūs akumuliatoriai labai brangūs.

Jei hibridinį inverterį pirkčiau dabar, tikriausiai žiūrėčiau tik į palaikančius 48V akumuliatorių įtampą modelius. Vien dėl akumuliatorių pigumo.

Ir kaip supratau, tokie hibridai puikiausiai veikia kaip UPS`ai, kas leidžia apsieiti be papildomų UPS`ų ir tuo pačiu nedidinamas momentis namo suvartojimas.

Čia Fronius toks lievas? Koks konkrečiai modelis?

Levu aš jo nepavadinčiau, jokiu būdu. Atvirkščiai, tai produktas orientuotas į aukščiausią vartotojų klasę, neskaičiuojančią pinigų ir norinčią turėti visa ką geriausią. Aš paprasčiausiai ne iš tos vartotojų klasės.

Be to, tik dabar dašilo, kad šis hibridinis inverteris tai iš principo tinklinis inverteris, hibridiniu paverčiamas protingos valdymo elektronikos pagalba, būtent todėl jo sąnaudos niekaip negali būti tokios didelės, lyginant su nuo pat pradžių projektuotais inverteriais kaip hibridiniais/ofgridiniais, kurių rezervinio maitinimo atšaka visuomet maitinama per jėgos dalį, po kelių konversijų, kaip kad Smart Upsuose.

Visai kita hibridiškumo užtikrinimo filosofija, todėl jo savaiminės sanaudos išlieka kaip tinklinio inverterio nuolatos.

Gal kas užmatė saulės elektrinės metinės elektros generacijos skaičiuoklę? Ypač kur būtų galima suvesti ir šešėliuojančius objektus.

O kam to reikia? Pas mane beveik pusę generacijos laiko 1/3 elektrinės šešėliuojama, bet galutiniame metų rezultate vis tiek gaunasi beveik 1000kWh iš 1kW. Ir taip jau 4 metai. Tai jei nėra kažkokių paslėptų faktorių, aš tiesiog skaičiuočiau paprastai bent 900kWh iš 1kW be jokių mandrybių.

Bet tik šešėliuoja ar rimtai dengia? Galvoju ant plokščio stogo statyti modulius. 4 vnt. būtų visą laiką ant saulės, o likę 4 saulės gautų tik nuo 14:30 val. iki saulėlydžio ir vienas 1/3 plokštumos nuo 12:30 val. ir nuo kokių 14 val. pilnai. Tai vakar iš akies primečiau, kad realiai išeitų apie 60 proc. efektyvumas, bet galvoju gal yra kokia programėlė. Štai tokią radau. Jį apie kitus reikalus, bet vis tiek leidžia tiksliau pasiskaičiuoti.

Ant šešėliuojamų panelių statai optimaizerius ir nesuki galvos su skaičiavimais.

Tai kad panelė šešėliuojama, tai nereiškia kad ji visai elektros negamina, ji vis tiek gamina tik mažiau. Problema ta, kad kai mažiau gamina viena panelė ji mažina ir kitų panelių gamybą, kad to nebūtų, ant šešėliuojamos panelės dedamas optimaizeris. Vis tik, jei pradėsi domėtis optimaizeriais, ten dažnai teigiama, kad jei viena panelė šešėliuojama ir dirba tik 50% efektyvumu, lyginant su kitomis, tai ir kitų gamyba sumažinama iki 50%. Vis tik taip nėra, reikalas tas, kad kai viena šešėliuojama, tai inverterio MPPT suranda optimalesnį gamybos tašką, ir nors bendra gamyba krenta, ji nekrenta taip drąstiškai, kaip teigia optimaizerių gamintojai. Vis tiek, toms panelėms, kurios šešėlį gaus garantuotai, optimaizerius derėtų montuoti.

Mano pusė saulės panelių iki ~12:30 val būna šešėlyje (šešėliuotos panelės su optimaizeriais). Panelių gamybos efektyvumas apie 92%, bet būtent toks efektyvumas priklauso vertinant panelių sumontavimo kampą ir orentaciją pietvakarių atžvilgiu. Taip kad vertinant pagal tai, toks jausmas, kad šešėlis visai nesumažina gamybos . Vis tik, turiu priedėlį su kuriuo matosi kad panelės su optimaizeriais, būdamos šešėlyje gamina gerokai prasčiau nei likusios. Va įmetu print screeną kaip ryte veikia saulės panelės su optimaizeriais, kai vienos be šešėlio o kitos su stipresniu ar silpnesniu šešėliu. Po ~12 val. visos kreivės išsilygina ir paišoma tarsi viena kreivė iki vakaro, kai viena panelė vėl pradeda gaudyti šešėlį. Kaip matai iš paveiksliuko, net šešėliuojamos panelės dirba, tik ne taip efektyviai kaip panelės be šešėlio.

Iš paveikslėlio matosi, kad pačioje pradžioje labai daug panelių su šešėliu, vėliau šešėlis atsitraukia nuo kitų panelių ir apie 11 val, šešėlis lieka tik ant ~2-3 panelių, nuo kurių pilnai pasitraukia ~12 val ir vėliau iki pat vakaro visos panelės be šešėlio, kreivės vienodos.

 11.jpg   76,41KB   0 Parsiųsta kartų

Tai mano tos, kurios šešelyje, jos būtų ne dalinai, o pilnai šešėlyje. Tai kai būtų ne šešėlyje, tai gamintų apie 85-90 proc. efektyvumu, bet taip būtų tik nuo 14:30 val. Tai nori sakyti net ir visiškame šešėlyje (pilnai visas modulis pavėsyje), vis tiek gamintų elektrą?