Nu ryškiai neturiu ką veikti. Einu aplink laivą ir pyškinu
Nu ryškiai neturiu ką veikti. Einu aplink laivą ir pyškinu
Kas gali būti dar geriau, nei jūra, saulėlydis ir mojito 
XX-oji diena. Maria La Gorda - Soroa.
Po pusryčių lipam į autobusą ir keliaujam į Soroa.
Po pusryčių lipam į autobusą ir keliaujam į Soroa.
Vėl stojam toj pačioj užeigoj kavos pertraukai.
Na ir pina colada pagal jau susiklosčiusią tradiciją. Tik macho šį kartą kažkur grybaut išėjęs. Ech....
Na ir pina colada pagal jau susiklosčiusią tradiciją. Tik macho šį kartą kažkur grybaut išėjęs. Ech....
Atvykstam į Soroa apie pietus. Kambariai dar neparuošti, tai kurį laiką laukiam vestibiuly.
Po įsikūrimo dauguma kyla į kalną, nuo kurio atsiveria graži panorama, o man rūpi nueiti į orchidėjų sodą, kuris neužilgo užsidarys, todėl nuo grupės atsiskiriu.
Po įsikūrimo dauguma kyla į kalną, nuo kurio atsiveria graži panorama, o man rūpi nueiti į orchidėjų sodą, kuris neužilgo užsidarys, todėl nuo grupės atsiskiriu.
Pamiršau priemone nuo skraidančių gyvių pasipurkšt, tai baigia mane suėst. Parbėgu į viešbutį klaidą ištaisyt.
Viešbučio baseinas.
Užeina, debesis, gerai nulyja, o po valandžiukės vėl saulė išlenda. Prasėdim tą lietų po šiaudiniu skėčiu.
Keliauju į kalną pasidairyt į apylinkes nuo viršaus:
Pamažu kylu į viršų. Kelias nėra labai status, be to, ten laiptukai, tai eiti nesunku.
Sutinku dar kelis paskutinius turistus besileidžiančius žemyn, kurie kaip susitarę tvirtina, kad pakilti į viršūnę tikrai verta.
Anava, kaip žemai miestukas liko:
Sutinku dar kelis paskutinius turistus besileidžiančius žemyn, kurie kaip susitarę tvirtina, kad pakilti į viršūnę tikrai verta.
Anava, kaip žemai miestukas liko:
Viršuje - kaip ir natūraliai gamtos suformuota apžiūros aikštelė. Maždaug 10x10m. Iš vienos pusės į ją pakylama laiptukais, o kitoje pusėje kuo stačiausiais skardis. Vaizdai nuostabūs 
.
Buvo vėjuota diena (gal ten visada taip?). Priėjau prie krašto - vėjas į kalno pusę, aukščio nebijau, bet va prisiartinus prie krašto ėmė krėsti vidinis drebulys. Protu suvokiu, kad niekaip nenukrisiu, nebet nušoksiu pati, tačiau apėmė nenumaldomas noras trauktis nuo krašto kuo toliau. Supykau. Na jau ne, galvoju. Lipau ne tam, kad sprukčiau. Atsisėdau ant pat pat krašto, kojos vos keli cm nuo skardžio krašto ir sėdėjau taip tol, kol drebulys pranyko.
O kol sėdėjau, fotografavau aplink galvą sukančius maitvanagius. Nerealus laisvės pojūtis. Kai vėjas išmuša bet kokias mintis iš galvos. Tik dairiausi aplinkui ir svaigau nuo grožio.
Papildyta:
. Buvo vėjuota diena (gal ten visada taip?). Priėjau prie krašto - vėjas į kalno pusę, aukščio nebijau, bet va prisiartinus prie krašto ėmė krėsti vidinis drebulys. Protu suvokiu, kad niekaip nenukrisiu, nebet nušoksiu pati, tačiau apėmė nenumaldomas noras trauktis nuo krašto kuo toliau. Supykau. Na jau ne, galvoju. Lipau ne tam, kad sprukčiau. Atsisėdau ant pat pat krašto, kojos vos keli cm nuo skardžio krašto ir sėdėjau taip tol, kol drebulys pranyko.
O kol sėdėjau, fotografavau aplink galvą sukančius maitvanagius. Nerealus laisvės pojūtis. Kai vėjas išmuša bet kokias mintis iš galvos. Tik dairiausi aplinkui ir svaigau nuo grožio.
Papildyta:
Kol nusileidžiu žemyn jau ir temti ima. Vėl važiuojam kiek toliau nuo viešbučio vakarieniauti, grįžę dar sėdim prie baseino gurkšnodami romo kokteilius.
Ryte išvyka į Las Terazzas - UNESCO saugomą gamtos rezervatą. Čia auginama kava.
Ankstyvas rytas prie ežero.
Viešbutis ir spa kompleksas pastatyti taip, kad išsaugoti ten augančius medžius, t.y. aplink juos.
Na koks gi rytas be kavos?
Ryte išvyka į Las Terazzas - UNESCO saugomą gamtos rezervatą. Čia auginama kava.
Ankstyvas rytas prie ežero.
Viešbutis ir spa kompleksas pastatyti taip, kad išsaugoti ten augančius medžius, t.y. aplink juos.
Na koks gi rytas be kavos?
Pasikavinę važiuojam apžiūrėti, kaip gi ta kava auginama.
Kavos plantacijos savininko namas šlaitiniu stogu - labai neįprastas architektūrinis sprendimas šioje pasaulio dalyje. Čia nesninga, todėl ir stogai dengiami plokšti.
Kavos malimo aparatas
Medis "turistas" - gi turistams taip lupasi skūra
Nacionalinis Kubos paukštis raudona papilve - vadinamas trogon arba tocororo.
Kavos plantacijos savininko namas šlaitiniu stogu - labai neįprastas architektūrinis sprendimas šioje pasaulio dalyje. Čia nesninga, todėl ir stogai dengiami plokšti.
Kavos malimo aparatas
Medis "turistas" - gi turistams taip lupasi skūra
Nacionalinis Kubos paukštis raudona papilve - vadinamas trogon arba tocororo.
Labai gražūs vaizdai ir labai fainas fotoreportažas 
. Tiek daug pamatyta- nuostabu Labai motyvuoja rinkti šitą kelionės kryptį.
. Tiek daug pamatyta- nuostabu Labai motyvuoja rinkti šitą kelionės kryptį.
