tai vat, kodel panele pirma susoko i lova, pasinaudojo jo pinginemis dovanomis, leido sau buti lepinama, mylima, o tik paskui susivoke, jog vaiko nekencia?
galejo juk neskubeti, pirma apsziureti, pabendrauti kaip draugais, susitikti su vaiku, nepulti bendrauti kap vyras/zmona, neisimyleti to vyro per daug...
Nereikes cia didvyres vaidint, kuriai skaudu pasitraukt.

(po kazi kiek metu? 7iu? ar per pusmeti galima taip isimylet? juk siuo laikotarpiu dar vyrauja pavirustiniskas susizavejimas....)
manau skauda tik jos pacios egoizma, ir tiek...
kazi, kokia butu reakcija, jei tas vyras autorei pasakytu: "ai, zinai, turiu dukra, bet pofig ji man, alimentus numetu, syki per kaledas zaisla nuvezu, ir uztenka. todel nebjok, ji nekenks musu santykiams."
arba: "bendrauju su dukra. tu nekenti jos? ner problemos, galiu nusot bendraut su tuo vaiku. "
man rodos, tik dziaugtis reik, jog vyras rupinas dukra, vadinas, skyrybu atveju, rupintus ir bendru autores ir vyru vaiku, o ne numestu i krumus.
o siaip laikaus minties, jog santykyje visi butu lygiaverciai. tureje ar turintys vaikus. konflikto atveju, bent jau viena is poros neteks i veida: "zinai, tai AS tave paemiau su KRAICIU. DEKOK MAN."