Ar Sovietų sąjungoje buvo gera gyventi?

Į soclagerio valstybes galima buvo vykti ir nepartiniams, ale į kokią Suomiją arba Jugoslaviją tik partinę nomenklatūrą įleisdavo. Aš kai buvai pas čekoslovakus, tai reklamą per teliką žiūrėjau non-stop, tiek man viska navatna buvo
Ot prisiminimai užplūdo, kol visus psl. perskaičiau: ir apie gimdymą , ir apie stomatologus Man draugė tada iš JAV rašė, ar naudoju dukrai pampersus, Viešpatie, galvojau, kas per daiktas ? O visas butas buvo palom nukabintas žiemos metu.

:
va kai kalbi apie paprastą paparastutėlį žmogų (merginos - kiek jūsų čia tokių - paprastučių? ) tai ir turėtum prisiminti, kad kasdiniio gyvenimo patogumas jiems, tiems paprastučiams ir yra didelė vertybė. skalbti patalynę ne rankomis, o automatine skalbimo mašina, turėti namie šaldiklį, o ne 'sietką" pakabintą už lango.
nupirkti paauglei dukrai normalių paketų, o ne siūti skudurėlius prie triusikų su viltimi, kad nepersigers...

ir tai ne tuštybė, tai kasdienio gyvenimo patogumas, leidžiantis gyventi turiningiau, jei jau nesi tas paprastutis ir turi įvairesnių interesų.

Toliau - natūrali technoligijos pažanga, kai vienoje valstybėje (valstybių bloke)žmonės 'turi' pažangą 20 metų į priekį, o tie atsilikėliai, gyvenantys turtingoje gamtos ištekliais šalyje, galintys maistu aprūpinti visą Europą, stokoja maisto patys ir gyvena atsilikėliškai? dėl to, kad naikina geriausius? Atvirkščioji atranka....

Žinote, kaimo vietovėje, kur gyvenau, žuvų upelyje atsirado apie 1992uosius, kai uždarė fermą ir iširo kolūkis. iki tol viską išnuodydavo.. Čia apie jūsų sovietinę ekologiją.
Gretimoje gyvenvietėje vandenį maistui veždavosi iš kitų kaimų, nes... jų gyvenvietėje, ant kalnelio, pastatė fermą. visas šulinių vanduo smirdėdavo mėšlu, pas klasiokę stebėdavausi, kaip jie tokį pila gyvuliams ir tie ! geria. Mūsų karvė būtų greičiau pastipusi...



Aha. Aš Italijoje buvau tiesiog šokiruota, kai grupė merginų buvo priskirta vienai šeimynai ir kažką supratau itališkai, pasakiau visai grupei. Moteriškė puolė į glėbį. Buvau sustingusi - iš nežinojimo kas čia dabar bus. O jiems buvo taip viskas narūralu ir paprasta - lyg taip ir turėjo būti.
Nors, vietomis buvo ir gėda - kaip žmonės gali nesuprasti, kad kažkur kabo lentelė - 'privati nuosavybė" ir yra - privati nuosavybė, lipti per tvorą ir eiti ramiai į sodą skintis vaisių yra nepriimtina..

Būtent. Aš prisimenu, kaip mano močiutė liepdavo kaime slėptis gryčioje kai kukurūznikas pradėdavo pesticidus ant laukų barstyti, toks bjaurus skonis burnoje likdavo laukan išėjus net po poros val. Kaime visi šuliniai buvo užteršti nitratais, jeigu tik fermos netoliese ...

Kaišiadoriuose pas puseserę kaime viešėjom. Buvo kaip tik vyšnių metas, prisirpusios buvo sako reik skint, bet toks debesukas kabojo. Atėjo, palijo ir visos vyšnios susitraukė ir sunyko čia pat akyse. Debesukas nuo Jonavos atėjo. Va tokia ta ekologija buvo.
O tai kad mūsų Dubysa amžinai žuvys pilvu į viršų plaukė tai ir kalbėti netenka.

Kazka as irgi prisimenu,kaimas mwno prie Vievio,ir vienais metais visa Neries pakrante primetyta zuvu buvo,kalbejo zmones,kad kazka i upe ispyle,neprisimenu nei kas nei ka,bet,kad visi kaimo katinai isdvese tu zuvu prisiede,tai gerai pamenu.

tokį totalinį briedą reiktų pateikti su paaiškinimais.

turite omenyje jei žmogui orumas, savigarba, saviraiška, galų gale elementarūs fiziologiniai poreikiai buvo nieko verti, jei jis maitinosi tik prana - tai ana Lietuva jam negalėjo būti geresnė? Nes dabar yra sudarytos sąlygos GYVENTI, o ne egzistuoti ir netgi tiems, kurie nenori būti socialūs, kurie nepakenčia žmogiško gyvenimo. Nes anoje Lietuvoje visus pranavalgius ir plaukiojančius debesyse greit patalpindavo į specialias vietas. sovietų Lietuvoje net pernelyg mažas kažko norėjimas keldavo įtarimą.
.......
Viską galima iškęsti. Negražius drabužius, prastą maistą, mažiau nei minimalų komfortą. Bet žinojimas, kad nė už ką, bet kada tave gali prieš tavo valią kur nors nugabenti, atlikti tam tikrus eksperimentus, kuom rusija ypač pasižymėjo, atskirti nuo šeimos, nuskriausti tavo šeimą, suklastoti visą tavo gyvenimą, atimti ir kitam priskirti tavo nuopelnus, neprileisti prie informacijos gavimo, bet kada aiškiai parodyti kad teisingumo gali nesitikėti, visa tai per ilgą laiką turėjo atimti paskutinį išlikusį dalyką- viltį kad gali būti kitaip.
........
Sapalionės apie ponus, apie kapitalizmo engiamus paprastus žmones primena laidą "vremia", kurią mus versdavo žiūrėti ir vėliau atsiskaityti. Man įsiminė iš tų "vremių" pasakojimai kad atsitiko tas ir anas, nukrito lėktuvas, sudegė kažkas , audra ištiko ir galutinis nuolatinis verdiktas -žertv ir narušenij netu. O kai pasakodavo apie kapitalistus, tai ten viskas kitaip. Ten kažkoks storulis 9 mėn. palapinėje badavo ( tik vandenį gėrė) prieštaraudamas prieš kapitalizmą , gal dar kas atsimenate tuos reportažus. Aš naiviai vaikiškai niekaip nesuprasdavau kodėl jis vis nenumiršta, kol viena ponia nepaisydama anakurės patarimų, kad jei nori tokioje geroje santvarkoje išgyventi turi garsiai nekritikuoti valdžios, pasakė, kad kai naktį sūriai prisiryjama, tai dieną vėliau tik troškina.

Gyvenimas sovietijoje buvo siaubas, nesibaigiantis košmariškas sapnas, pradedant pačia paprasčiausia buitimi ir baigiant ideologija. Žmonių suvarymas į kolūkius buvo pats tikriausias įbaudžiavinimas arba, kitaip tariant, pavertimas vergais. Visi tie visokių sanių ir anakurių kliedesiai apie "paprastus žmones" yra tik kliedesiai, nes "paprasti žmonės" tebuvo sraigteliai, patrankų mėsa komunistų partijos ideologams. Gerai gyveno ir tarpo tik saujelė aukštų partinių veikėjų, visi gi kiti buvo verčiami beveidžiais bevardžiais pilkais standartiniais sovietinės visuomenės zombiais, neturinčiais nei šaknų, nei genties, nei istorijos. "Moj adress - ne dom i ne ulica, moj adress - sovietskij sojuz".



Tai dar gerai, jei pranešdavo. O kiek nelaimių ir žmonių žūčių nuslėpta buvo? Kai 1975 m. prie Žąslių sudegė traukinyje gyvi žmonės, oficiali valdžia tylėjo kaip burną prisisėmusi. Kaišiadoriečiai greit sužinojo, nes masiškai pradėjo žmones vežti į Kaišiadorių ligoninę, bet buvo tildomi. Amerikos balsas pranešė, Vatikano radijas tą vakarą pranešė, o sovietinė valdžia pripažino katastrofą tik po 2 parų.

Ir ŽAslių, ir Černobylis, ir dar kiek nežinome. Ar nebuvo kažko, kai Vilniuje sugriuvo tiltas? My Webpage

Afganistane irgi žuvusieji buvo visaip slepiami, pradžioje tėvams pranešdavo, kad vaikas žuvo kažkur prie Tadžikijos . O kai rusai Pietų Korėjos lėktuvą numušė 1983 irgi uodegas suraukę sėdėjo, mat tik pas kapitalistus tai gali atsitikti, bet sovietijoje tai neee.

Atsimenu apie tą tiltą. Vaikas buvau, bet pamenu, kaip namie suaugę diskutavo apie tai, kad po koncerto ėjo žmonės namo, tiltas išsiskyrė ir daug žmonių nuskendo. Irgi pirmiau pranešė ar tai Amerikos balsas, ar tai Vatikano radijas. Sovietinė valdžia pranešimus apie tokius įvykius labai užvėlindavo ir nukentėjusių/žuvusių skaičių sumažindavo. Pas mus namie buvo VEFas, kuriuo suaugę pastoviai gaudydavo tas minėtas užsienio stotis, nors ne visada ir ne viską pavykdavo išgirsti, daug trukdžių eidavo.

Atsimenu kai sprogo kosminis laivas “Challenger” , apie kurį nuolatos Amerikos radijas pranešinėjo, kaip ruošiamas, kad kažkokia mokytoja turi skristi pravesti pamoką iš kosmoso. Ir neslepiamą sovietų džiaugsmą, kad tų durnių kapitalistų laukia tik katastrofos. Prisimenu piktą vieną pranašystę, kad nesidžiaugs sovietai taip garsiai kitų nelaimėmis, kad juos turi ištikti panašus liikimas. Ir netrukus sprogo Černobylis. Šios dvi nelaimės kažkaip man susisiejo neatidalomai viena su kita.
Papildyta:

Esu mačiusi trukdžių stotį. Ale kaip ir viską, sovietai negebėjo nieko iki galo privesti.

žinojimas veina, o kitas reikalas.. po Černobylio, vasarą, buvo organizuotai vežami vaikai į Karpatus... Artėliau avarijos vietos. Matyt protingi žonės kelialapių atsisakė, atsirado daug tuščių, tad per komjaunimo komitetus organizuotai vežė paauglius... Manęs neišleido tėvai, o iš klasiokų ne vienas turėjo sveikatos pasėkmių po kelių metų.