Ar Sovietų sąjungoje buvo gera gyventi?

Skaičiau nuo pradžios, dėl kai ko nenukęsiu.
Karusia, siūlai buvo iš Polocko, ne Pskovo.
Moonte, aš tokį moteriškų dienų stebuklą buvau pati sumąsčius, turėjau ilgai.
Peliauckų Jadze, o mano Pandėlio vidurinėj, pastatytoj bene 1961 m., tualetai buvo uždari.
Lapkričio aušra, Lenkijos radijas net pas mus Palatvijy girdėjos. Vasarą per atostogas tik ir eidavo "Lato z radjem".
Ašaka, siūlus organizavausi įvairiais būdais, bet audinio ardyti nesusiprotėjau... Komise buvau pirkus fantastiškus austriškus demisezoninius batus už 92 rublius (atlyginimas - 105, kambarį nuomojausi, bet šį tą atsiveždavau iš kaimo), paskui dvejus batus buvau užsisakius taisykloj Giros gatvėj (dab. Vilniaus).

Aš per plauką nepakliuvau ant to tilto. Nes man nesutaisė vienintelių batų. O bendrabuty kažkas atnešė bilietus, ir mano kambariokę išgriebė prie universalinės. Aš nebūčiau išplaukus, tada dar prastokai plaukiau. O mano kursioko našlaičio, kuris gelbėjo skęstančius, ant kranto kelnes ir striukę pavogė. Paskui kurse susimetėm po 3 berods rublius drabužiams.


Moonte, Jūs čia pačią sovietinės santvarkos siaubo esmę parašėt. Ačiū. Tokios Sani ir panašios niekada to nesupras, jos viduj tebėra sovietinės.


Aš taip pat 1972 pirkau suomišką striukę, netyčia Biržuose užtaikiau, atstovėjau eilę.
Po III kurso buvom praktikoje Lenkijoje, nusipirkau džinsus ir veliūrines kelnes bei medvilninių siūlų, iš kurių nusimezgiau megztinį. Žmonės gatvėj atsisukinėdavo, nes minia buvo pilka, ir net ne 50 atspalvių.


Platėjančios kelnės ir gėlėta bliuzelė buvo neleistinas drabužis per kai kurių dėstytojų egzaminus.
Kai kurie dėstytojai nepakentė ilgesnių vaikinų plaukų. Mes I kurse vienam kursiokui per įskaitą plaukus sukišom po golfo apykakle.


Pas mus panašiai atsitiko fizikui. Tiesa, jis ne dingo, o po "paauklėjimo" užgėrė. Ilgam. Paskui aš baigiau mokyklą, nežinau, kaip ten jam klojosi. Įskundė tokia višta matematikė.
1988 m. apsidžiaugėm, kad draugė sūnų pagimdė per vasario 16, sakėm, galėsim laisvai švęsti. Bet kitais metais ir taip laisvai šventėm.
Džiaugiausi, kad dirbau lietuviškame kolektyve, tik techniniam personale buvo rusų, bet ne piktybinių. Tautiniu pagrindu turėjau pora konfliktų: nekalbėjau rusiškai Moterų konsultacijoj Giros gatvėj. Bet neapskundė.
Kitąsyk nekalbėjau su paštininke jau perestrojkos, bet dar ne Sąjūdžio, laikais, nes ėmė dingti užsakyti rusiški literatūriniai žurnalai. Ji pasiskundė viršininkui, kuris paskambino, pakvietė užeiti ir... pagyrė, sako gimus Lietuvoj ir visus šokdina.
Papildyta:
Tie vamzdiniai makaronai nebuvo tokie ilgi kaip spagečiai, maždaug 20 cm, bet taip, buvo galima skystį patraukti (mama žiauriai pykdavo).
Ir dar - dėl smetoninės Lietuvos žmonių. Tikrai jie nuo sovietinių smarkiai skyrėsi. Kaip gaila, kad laisvę atgavome vėlokai, ir nebeužteko kritinės masės išsyk nustumti sovietinius.

Ne, ne taip. Tiesiog makaroną suspausti tarp lūpų ir pro skylutę orą į save traukti. Kaip švilpimas, tik atvirkščiai. Labai mėgau taip daryti

Žinai kas graudžiausia? kad tremtinių vaikai anūkai Sibire, jei neimant asmeniškumų - tiki propaganda.
Giminaitė taip ir pasakė 'banditus ištrėmė ir pasodino". Sakau, teta, o jūsų tėvelis irgi banditas? oi ką tu, jis šventas žmogus buvo. nu bet sakau, ištrėmė. teisingiau - sėdėjo kalėjime ilgai. tai kaip? pasimetimas buvo totalus, kalba po ilgos pauzės į kitą pusę....



Nu va, ir nebepamenu...
Mums buvo paprasčiau aplink vilnonius siūlus - gyvenom kaime ant upės kranto, greta - lanka, ten močiutė augindavo avelę Rudenį, žiemą, ji gyvendavo daržinėje, nes tikrindavo gyvulių skaičių, negalima buvo. Tai močiutė siūlus verpdavo ilgais vakarais, dažydavo kažkokiomis priemonėmis, megzdavo. Turėjau net megztą paltuką, kol buvau vaikas.

O apie konfliktus tautiniu pagrindu,,,, mane, studentę, kokiais 1988 metais troleibuse iškeikė rusė 'ponajiechali tut vsiakije'. Aš tėčio charakterio, galiu ilgai tylėti, kol nepratrūkstu. Tada baubiau taip, kad visas troleibusas užtilo - 'čiumodan vokzal rasieja' Kulrsiokė sustojime ištempė už rankovės lauk ir kiemais pasiekėm Saulėtekį. Sako - tikrai miliciją kvies....

O darbe - būdavo, jau Lietuvos laikais mėgėjų pakomanduoti, kad kalbėčiau žmonių kalba. labai meiliai atsakydavau, kad vienintelis žmogus čia - aš. Šypsausi, kalbu ir vėl šypsausi. O juk suprasdavo, bandydavo balsą kelti, taip ir sakydavau - supranti? tai ir kalbėk.
Šiaip, nebuvo daug tokių aršių, ypač kai išsikraustė karinė bazė. (nors ten irgi buvo visokių, vieną, draugės kaimynės draugą išmokėm "viens du trys, graži Lietuva..."
Yra ir dabar tokių, kurie nekalba. Įsivaizduojat? VIena tokia močiutė tik dabar prabilo, po Ukrainos karo pradžios. Suprasdavo viską, kalbėdavo - ji rusiškai, aš lėtai lietuviškai. O dabar atėjo ir kalba lietuviškai, Renkasi žodžius. ir tykiai tykiai: "nenoriu karo"... vat taip va.

Mano tevu name kaimynas visada sveikinasi tik rusiskai . Iki siol...

Man įstrigo kaip vienas iš bandymų nutautinti, kai mokykloje į pedagogus liepė kreiptis vardu ir tėvavardžiu ( turėjome tokia uolią direktorę, kuri labai lindo partkomui į š...) Bet greitai aprimo, nes nu neskambėjo Marytė Jono ir tiek. Taip ir liko smetoniškas "tamsta mokytoja".

mano buves kaimynas, su man, dar vaikui, i lietuviska mano pasveikinima atsakydavo rusiskai, kol karta ji uzkniso, ir jis liepe su juo sveikintis "po celoveceski" na, tai nebesisveikinau su juo daugiau. O kai Lietuva tapo nepriklausoma, jis pradejo su manim sveikintis lietuviskai. iki siol kai susitinkam - sveikinames lietuviskai

O drauge pasakojo, kad visad eidavo siutis pas tokia ruse rubu, kalbejo ji su akcentu, bet lietuviskai. Ir po Krymo uzemimo, ji nustojo kalbet lietuviskai. sake: va dabar mes jums visiems parodysim kokia yra velykaja Rasija Drauge daugiau pas ja nebesisiuna nieko, o sake gaila, gera siuveja

Turejau rusu kilmes bendrakurse, kuri po ivykiu Ukrainoje savo FB paskyroje raso tik rusiskai, nors iki tol rasydavo tik lietuviskai ir sia kalba, beje, raso puikiai, be jokiu klaidu. Taip pat visi, kurie viesai piktinosi Rusijos politika jos buvo uzblokuoti . Gimus Lietuvoje, augus Lietuvoje, bet tikrai kaip kazkas sake "dusia traukia link Rusijos".

Aš tai prisimenu kai mirė Brežnevas, jau nebe pradinukė buvau, gal kokioj 5-oj klasėj, tai koks gedulas mokykloj buvo, visus į minėjimą salėn suvarė, graudžias kalbas kalbėjo, rusų mokytoja, prisimenu, kaip verkė ... . Niekaip nesupratau tų ašarų, namuose klausiau tėvų, tie tik susižvalgė ir nieko nepaaiškino.
Ir dar vaikystėj įstrigo atmintin kai per pamoką (gal ketvirtokė ar penktokė buvau) mokytojas paklausė ar mes žinom kas yra komunistas. Aš pakėliau ranką ir pasakiau "Mes visi komunistai" . Norėjau gudri pasirodyt .

Aš jau institute studijavau ir prisimenu, kaip liepė žiūrėti Brežnevo laidotuves per teliką, ir kaip paleido grabą į duobę su trenksmu, mūsų bernai kaip pradėjo žvengti, vėliau komjaunimui ilgai rašė visokius paaiškinimus, nes galėjo ir išmesti ....

Atsimenu ir aš kaip brežnevo laidotuves daržely per tv žiūrėjom

O pirmoj klasėj mokytoja liepė atsistot visiems, kas yra buvęs bažnyčioj. Atsistojo visi, išskyrus 1. Tai surašė 2jetus už drausmę

O Kalanta pasirodo buvo nušviestas kaip pralošęs kažkokias lažybas pijokėlis ir tiesiog turėjęs tą padaryti, parėkauti. Tsakant - a la sumanipuliuotas reikalas, jokių ten kilnių jausmų. Vos neišvirtau kai neseniai iki šiol tuom rimtai tikinčią moterį sutikau.
Sutuoktinis pažįsta tuomet gydymo įstaigoje, į kurią buvo atvežtas R.K. dirbusią moterį. Pasakoja, kad atvežė gyvą. Ji dar perklausė "Vaikeli, kodėl". Šis atsakė, kad neklausinėtų, kad neturėtų bėdos...

Tos babcės troleibusiuose su chna dažytais plaukais ir mohero kepurėmis aršiausios būdavo, ko tik neteko girdėt, ir "fašystka", ir "malo my vas rasstreliali", ir "oasvobodili my vas at klompi" (suprask, klumpių), o frazės "pričij jazyk" ir "prošu govorit po člelovečeski" tai beveik kasdienybė buvo.



O aš su vienais kaimynais nuo sovietinių laikų iki šiol sveikinuosi rusiškai, o jie su manimi - lietuviškai, o po to aš - lietuviškai, jo jie rusų-lietuvių kalbų mišiniu. Bet susikalbam.



Man labiausiai įstrigo varnų karksėjimas po salvių. Tiesioginė transliacija, matyt, garso nesureguliavo