Nu sveikos sveikos pleputės kūmutės
Grįžom namo. Viską suskaičiau.
Cukrinei grąžinu skolą.

Pykinimas susijęs su padidintu gomurio arba/ir liežuvio šaknies jautrumu. Esu turėjusi pacientą, kurį pykino tiesiog liečiant vidinę lūpų pusę. Juokdavomės kartu su pacientu, kad vien mane pamatęs jis pradėdavo žiaukčioti.

Sunkiais atvejais gydymas/protezavimas atliekamas padarius pilną burnos nejautrą. Nefaina po to būna, seilės bėga, burna pilnai nutirpusi, bet įmanoma odontologui dirbti. Dauguma atvejų būna lengva arba vidutinio sunkumo pykinimo forma. Labai padeda dėmesio nukreipimas. Viena pacientė gydymo metu naršydavo FB, kol tai darydavo- sėdėdavo rami, bet jei tik dėmesys grįždavo prie to, ką aš jos burnoje darau, pradėdavo tąsytis. Man, kaip protezistei, yra etapas, kai reikia imti dantų atspaudus- dedu specialią "košę" į burną, tuo pat metu liepiu pacientui kvėpuoti per nosį, iš gulimos pozicijos sodinu kėdę, prašau intensyviai judinti pėdų pirštus. Kol žmogus galvoja apie tai, kaip čia tuos kojų pirštus man į špygą susukti, dėmesys nuo svetimkūnio burnoje nukrypsta ir žiaukčiojimai rimsta. Kai kuriems žmonėms geriau, kai ateina prieš porą valandų užvalgę ( bet gink dieve ne prieš pat vizitą, jei nesinori atsikratyti skrandžio turiniu pas odontologą kėdėje). Dar variantas paskalauti prieš procedūrą "Tantum verde" skysčiu, jo sudėtyje yra nuskausminančiųjų, tai truputį aptirpdo burną.
Su
Colomba susirašėm FB
Vėtra, jei aštuoniukei yra vietos ir ji dygsta teisinga kryptimi, gal ir pavyks. Jei ne- išsitrauksi ir bus ramu.

Man yra buvęs atvejis, kai 85 metų močiutei padariau plokštelę ir po kurio laiko ramiai tūnojęs kaule protinis dantis pradėjo dygti. Nei jis ten mums buvo reikalingas, nei ką, tik rūpesčių bobutei pridarė.
Sagyte, labai simpatizuoju šeltukams- nuovokūs šuneliai.

Agility puiku. Su Čija kurį laiką sportavome, ale, kad aš biški per lėtų apsukų, matyt, buvau. Nespėdavau tiksliai nuorodas duoti, Čija greičiau prasisukdavo ir tada jau pati improvizuodavo, kol aš bandydavau susigaudyti sutuacijoje.