Labas vakaras,
Tema net labai aktuali, gal net varanti mane i nevilti. Matau yra temoje specialisciu- butu neprosal nuomones ir patarimai.
Musu sunus 3m praktiskai nekalbejo. Realiai turejo iki 10 zodziu. Darzelyje ramino, kad tokie laikai, vaikai veliau pradeda kalbeti, o cia dar berniukas. Pediatre taip pat ramino, bedos neizvelge. Darzelio logopede dirbti atsisake- neturi laiko, dirba pries mokykla. Tokio amziaus priklauso vizitas pas logopede- sovietiniu laiku bobelka mane apreke, kad pati kalta, nes neskatinu, suprantu, uztat ir nekalba. Tik net nesigilino, kad pas ji ir gestu nera. Sunku man apsakyti ta jo busena, bet dabar po daug metu as suprantu, kad ta busena vadinciau taip- neturejo poreikio kalbeti, jam toks ispudis jos visai netruko. Ir pirstais nebade ar kt kaip savo noru neisreiske. Logopede liepe sakyti zodzius ir liepti kartoti. Nieko nepesiau. Supratau, kad skubiai reikia ieskoti pagalbos is salies. Suradau privacia logopede, ji pasake, kad nera ko laukti, reikejo jau gerokai anksciau susiimti. Bet kad surastu mums laiko, prireike dar 0,5m. Taigi privaciai dirbti pradejo su juo 3,5m. Nustebau uz duru sededama, kad jo praso pasakyti skiemenis (pagal sovietine logopede poliklinikoje to daryti grieztai negalima), dar labiau nustebau, kad jis juos kartoja. Kaip ta kart supratau, prie to kalbeti poreikio nebuvimo, matyt prisidejo dar ir budas kuri paaugus as supratau- baime naujovems, nepasitikejimas savimi. Nuo to pirmo karto, prasidejo musu kelias link kalbejimo. Siuo metu jam 7. Kas ji pazista ir mate visa ta kelia- sako, kad progresas akuvaizdus. Kalba, susikalba. Bet tikrai nepasivijo bendraamziu. Buna nukanda galunes, sumala ilgus zodzius, gimines pamaiso, zodynas menkas, delioja trumpus sakinius, minciu vistyti neypatingai moka. Mokykla atidejom metams. Dirba ir toliau privati logopede, pernai metus intensyviai dirbo ir darzelio logopede, nes jau priesmokyklinukas buvo ir laiko atsirado. Tiriames ir PPT, ir medicinos istaigoj, pas neurologe iki dabar vaikstom, tire galva, visu isvados- kalbos raida sutrikusi, dirbti su logopede. O man vaziuoja stogas. Kas jei dar per metus nepasivis? Kur tos ribos? Kiek su logopedu dirbti? Gal galiu dar ka padaryti? Visa kita raida pas ji buvo anksciau nei pas dukra, anksciau nei norma. Kas isryskejo pries vasara, arba i ka atkreipiau demesi- kalba sukandes zandikaulius. Bet taip buna ne visada. Tokiom bangom. Kvailai nuskambes, bet jau seku ir pilnati. Sutapimas, bet antra pilnatis kai jam tas zandikaulis susirakina. Logopede dar sako, kad jo liezuvis didokas. Zodziu tokia vat sunki ta musu situacija. Grupeje aukletoja sake is berniuku geriausiai pasiruoses mokyklai, o vat kalbos neturi. Nenorejom traumuoti, atidejom mokykla, viliames pasivyte. Bet taip bijau, kad mes kazko nezinom ir gali taip ir nenutikti
Visko prigalvoju.. ir i tarnybas palakstau, ir pas logopede intensyviai vaiksciojom, neurologe ir pediatre- dirbti su logopede ir tiek, ir namie spaudziu kaip isprotejus, ir i masazus vedziau.. bet taip jau norisi suzinoti KODEL ir KAIP padeti

norisi stiprios pagalbos, o ne- jusu vaikas ligu neturi, atitinka x% bendraamziu, dirbkite toliau.
Ir priezasciu ieskojau.. Gimdymas be komplikaciju, turejau tik GD, nepriduses gime. Beja daznai pagalvoju, kad gal.. jam buvo nepilni 2m kai mes praradom kudiki. Man rodesi, kad vaikai nesupranta, nes staugdavau naktimis, o diena slepdavau. Bet kai sunus paaugo supratau, kad jis mane mato kiaurai, labai jaucia. Man uztenka pagalvoti, o jis atejes man dekoja. Trumpai tariant pas ji viskas per lietima ir jausmus, ne zodzius. Gal..
Parasykite prasau ka jus galvojate. Gal turesite kokiu patarimu ar nukreipsite kazkur.
Aciu