QUOTE(mylimuke! @ 2016 02 20, 23:44)
sportas gydo ir depresija (irodyta tyrimais), ypac sportas gryname ore, gamtoje, nes gaminasi laimes hormonas.
del kritimo i depresija, tai skaiciau kad ji daznesne didesni IQ turintiems (paguoda, ane

) .
Sergant depresija tam sportui tiesiog nėra motyvacijos, absoliučiai. Gal tuos pratimus kažkaip per jėga ir padarytum, ir gal net nuo to pagerėtų, bet pradėt daryt ir norėt daryt beveik neįmanoma, motyvacijos sistemoj tuo metu tuštuma. Kad prie depresijos gydyomo prisideda tai jo, yra sportas kai kuriuose skyriuose ir ligoninėj, niekas per prievartą nevaro, bet kai kuriems rekomenduoja eit.
Dėl IQ irgi tiesa. Pirmą kartą ligoninėj ir nustebau, kad būtent tokių ligonių daugiausia. Ne visi, bet gal daugiau nei pusė. Ir gydytojai tą sakydavo, aiškindami maždaug tuo, kad su didesniu IQ žmonės daugiau analizuoja, permąsto, kelia sudėtingų klausimų, ir emocinis intelektas tuo pačiu didesnis, taigi daugiau ir giliau išgyvena jausmus, ir natūraliai labiau pavargsta smegenys, savotiškai perdega. Bet, sakė, depresija ir pan. ligos kaip saugiklis, kuris apsaugo nuo visiško sudegimo.
Papildyta:
QUOTE(Mama liala @ 2016 02 21, 11:35)
klausimas visoma vartojanciom AD,JIE PADEDA AR NE ?
Šitas klausimas neatsakomas. Čia ne koks paracetamolis, kurio išgėrei ir visiems vienodai nukrito temperatūra.
Tokie vaistai labai individualu ir daug skirtingų poveikių bei požiūrių. Ir jokia viena tiesa jų atžvilgiu nei įrodyta nei jos nėra. Aš nevartojau, bet pažįstu nemažai vartojančių, ir dešimt metų, ir trumpai pavartojusių, ir istorijų visokių klausiau. Visko būna. Kai kas pageria tam kartui, jam pagerėja, ir daugiau išvis neserga. Kai kam, gal kad nepataikyti ar šiaip, būna pakenkia, iš normalaus žmogaus darosi vos ne psichu. Tie kurie ilgai nuolat geria, tarpais sako kad padeda, paskui vėl atkrenta. Bet esmė kad vis tiek jaučiasi depresikas, kartais labiau, kartais mažiau. Na kaip kai kurios iš čia rašančių. Man ir be ad tai pagerėja tai pablogėja, esu išlipus iš bjaurių duobių be vaistų, o depresike jaučiuosi visada, iš esmės. Ir kadangi esu skeptikė, netikiu kad ad kuo nors labiau gelbėtų šitoj vietoj. Galbūt, daug stebėjus tokių žmonių, ne čia, bet šiaip gyvenime, pastebėjau tam tikrų bruožų, kurie galimai atsiranda nuo ad, net neįvardinčiau tiksliai, čia labiau jutiminiai, tam tikri blokatoriai, kokių su mano dabartiniu būdu gal ir naudinga būtų įgyt, bet kol kas nenoriu.
Papildyta:
QUOTE(Nidulia @ 2016 02 21, 23:39)
Siandien buvau ant akropolio ledo. Ciuoziau ir galvojau,-kokia depresija, koks nerimas, ka as cia issigalvojau, neegzistuoja tai, tai mano ismislas. Vis tik, judesys, sportas, daro savo - neutralizuoja nerima, baimes ir depresija. As ir po treniruotes sporo saleje nesuprantu, kad ta depresija ir nerimas. Bet kai tupi namie.....
Atleisk už moralizavimą, žinau kad negražu taip. Bet kartais atrodo, kad tau labiausiai trūksta veiklos ir saviraiškos, tiesiog ką nors veikt ne namie. Jau tada kai sakei kad užsirašei į ligoninę tam kad išeit iš namų ir pabendraut. Galėtum gi paieškot kokių nors būrelių ar kolektyvų, ir dalyvauti ten.
Papildyta:
QUOTE(Night13 @ 2016 02 21, 21:50)
Na nenorėčiau pati būt šalia bliaunančios vištos nežinia ko. Kuo kiti žmonės kalti, kodėl jie turi gadintis nuotaiką? Dėl to vertėtų tvardytis, jei tik išeina.
Mane gal erzintų tokie verkšleniai, kurie rauda nuolat, iš piktumo ar manipuliuodami. Bet jeigu žmogus netikėtai pravirksta, nu arba tikėtinai nuo kokio nors jautraus aplinkos poveikio, net kad ir ne į temą, nes gal ta tema jo galvoj, man ta emocija labai graži. Daug gražesnė negu ašarų tramdymas dantis sukandus su mintim "o kaip čia atrodytų blogai jei verkčiau".