QUOTE(PRANAITE @ 2016 02 21, 09:55)
Mažakraujystė - kai kraujyje trūksta hemoglobino.
Depresija - kai kraujyje trūksta serotonino, dobamino ar dar kažko.
Night mano, kad depresija yra palūžimas. Tai galima sakyti kad, mažakraujystė yra kūno fizinių jėgų palūžimas.
Abiem atvejais tai nepriklauso nuo mūsų valios ar intelekto. Daktarai turi išsiaiškinti priežastis ir paskirti gydymą.
Bent jau dalį depresiškumo lemia genai. Mes "kaltos" dėl to tiek pat kiek dėl akių spalvos. skirtumas tik tame, kad depresuotam ar kitaip psichavotam žmogui sunkiau ieškoti pagalbos (tokia ligos specifika)
As ne medike, bet kiek teko susidurti, depresija yra daug sudetingesnis reikalas nei mazakraujyste. Jums tikriausiai del kazkokiu priezasciu reikia sitai supaprastinti ir racionalizuoti, betgi visos zinome kaip yra is tiesu.
Na kad ir diagnoze. Itariant mazakraujyste daromi kraujo tyrimai.Hemoglobino kiekis is karto patvirtina arba atmeta diagnoze. Jei patvirtina, ieskom priezasciu: prasta mityba, gausios menesines, rimtesni surtikimai. Skiriama gelezies, po kiek laiko vel kraujo tyrimai, is kuriu velgi labai aisku, ar situacija gereja, ar ne.
O depresija? Ateini, pasipasakoji kaip isein, kiek iseina, ir tik is tavo zodziu gydytojas kazka sprendzia ir apgraibom skiria vaistus.
Mazakraujyste - grynai fizinis, apciuopiamas, ismatuojamas reikalas. Depresija - smegenys, psichika, siela, migla.
QUOTE(deraramos @ 2016 02 21, 21:13)
1.o vyrui tai labai turbūt malonu matyt savo moterį bliaunančią, jo nereikia patausot, jo psichikos?

Aš taip anksčiau irgi darydavau, dabar suprantu, kokia žiauri buvau. Negali tas žmogus niekuo padėt ir tik kankinasi. Vyrai nori išspręst problemą, o čia jokio sprendimo nėra.
2.neieškok sau daugiau simptomų nei jų jau turi. Klaidų rašydamas daro dažnas ir kartais daugiau, kartais mažiau.
3.Man visos jūs naujokėlės panašios į išgąsdintus zuikučius, ausytes suglaudusius ir baikščiai iš kampo žiūrinčius. DEPRESIJAAA

uuuu.
1.Sutinku. Vyras cia niekuo negali padeti, todel mano nuomone, nekonstruktyvu ir egoistiska issikrauti ant jo. Nesinori net isivaizduoti, kaip jis jauciasi, kai zmona raudoja jam ant krutines. Ypac, jei tai daznas reiskinys.
2.Normalu, kad stebiu savo busena pradejusi gerti vaistus. Ne tik rasydama darau daugiau klaidu nei dariau anksciau. Zodziai irgi kartais pinasi, net nepajuntu, kad pasakiau kita, nei planavau. Vairuodama irgi jauciu skirtuma: "staiga" islenda ivairios kliutys, masina "pasidare" kaprizinga, uzauja, trukcioja.. Zodziu.
QUOTE(mylimuke! @ 2016 02 21, 21:22)
kur eit ir kam atsivert tada, jeigu net pries artimiausia zmogu reikia vaidinti?
Na vaidinti, bet valdytis. Viena yra pasakyti, duoti suprasti, kad negerai siuo metu tau, kita - lietis laisvai, kaip ant seiles uzeina.
QUOTE(Bestygė @ 2016 02 22, 07:21)
Pasakiau jam apie tai, kad tiek nedaug man tuo metu tereikia, tiesiog kad butu salia, kad zodi pasakytu,
Labai tave suprantu ir uzjauciu del tokios busenos, bet su paliktu sakiniu nesutinku.
Buti su tokios bukles zmogumi, rasti ka jam pasakyti tikrai nera "tiek nedaug". Priesingai, labai sunku ir vargina, ypac jei ir pats issekes moraliskai.