QUOTE(I.Elija @ 2016 03 18, 22:00)
Labas merginos.
Smagu kad susibegat.As paskutinius strichus senam darbe braizau.Nauja kontrakta pasirasiau,bet nesu juo patenkinta.Nekimba man kazkodel tai.Turiu problemu su dukra savo.Puola ja vel depresija nors tu ka.Pasodino ant antidepresantu.

.Buvau iki Aberdino nulekus,su gydytojais snekejau.Nusistekeno krauja,mazakraujiste,vitamino D trukumas,tyrimai prasti.Turejom panasia situacija pries 3 metus.Dabar vel tas pats.

.Liepiu imti akademines,nenori.Zodziu nezinau kaip su ja kalbeti.
Jezau, Elija, kaip nefainiai. kai pagalvoji, tie dvidešimtmečiai - dar visai vaikai... bet jei judviejų santykiai iš esmės yra geri, tai manau, jog galima įtikinti dukrą labiau savimi rūpintis.
kažkada, kai dariau savo teacher assistant kursus, sutikau vieną nuostabią moterį, kuri turėjo panašią bėdą, tik jos mergaitei buvo, berods, 17. ji (moteris) apie filmą "The secret" papasakojo. nežinau, gal tu apie tą filmą žinai, pabandyk apie jį su dukra pasikalbėti. mintys - jėga galinga.
aš pati daug "su galva" dirbu... kaip žinia, dėl to nepastojimo stogas važiuoja. bet man lengviau, man 30, turiu daugiau gyvenimi6kos patirties. iš esmės viskas mūsų galvose. bent jau aš taip galvoju. o ar vaistai - geriausias sprendimas? nebaisu, kad pripras, o paskui nebebus kelio atgal?kad ir kaip nusprestumėte gydytis toliau, linkiu dideliausios stiprybės. svarbiausia - žinote, suvokiate, jog depresija - joks neišsigalvojimas ar išsišikinėjimas ir jokia ne ponų liga. tai labai rimta.