Įkraunama...
Įkraunama...

Sovietinio konclagerio spindesys ir skurdas

QUOTE(sena pažįstama @ 2016 02 28, 13:57)
Tokios kelionės AI prie Laptevų jūros buvo pakankamai trumpą laikotarpį. Kodėl kalbant apie sovietmetį, jis ir akcentuojamas? Toks įspūdis, kad visos gimusios pokaryje ir visos ilsėjosi prie Laptevų jūros. doh.gif 

Lietuva tuštėja. Ir labai sparčiai... Sodybų tuštėjimo metas...

toks palyginimas vežtų gyvuliniuose vagonuose į mirtį ir kančią ir dabar atsivėrus sienoms ieškantiems savanoriško geresnio gyvenimo VAKARUOSE, šalyse kur raudonojo maro nebuvo ir todėl jos yra pažengusios toliau nei Lietuva, yra šlykštus. Jūsų žiniai niekas žmogumi neprasideda ir juom nesibaigia, yra tėvai, seneliai, proseneliai, kaip yra vaikai,anūkai, proanūkiai. Mes negalime gyventi taip, kad po mūsų nors tvanas lai stoja, ir skauda, ne kūną, o dvasią už tuos, kurie kentėjo gyvendami iki mūsų.

QUOTE(Karusia @ 2016 02 28, 17:17)
Kaip manai, gėjai dabar labiau persekiojami ar tikintys žmonės tarybiniais laikais?

Niekas jų nepersekiojo, nes tokių nebuvo. O jei netyčia koks pasitaikydavo, tai greit išgydydavo, psichinių ligų skyriuje arba kalėjime. Esu girdėjusi iš pirmų lūpų apie tą gydymą ir beje visiškai neatgailaujančio žmogaus. Net nesuprato ką daro.

QUOTE(leber @ 2016 02 28, 19:07)
Bet nu jau tik nepasakokit, jog 6-8 dešimtmetyje gimusios matėt, patyrėt visas protėvių negandas. Visos paauglystę, jaunystę praleidote tik liūdesyje, dvasinėse kančiose ir jums saulė nešvietė.

Aš mylėjau savo senelius, man skaudėjo už juos, kad taip ir negalėjo grįžti į Lietuvą, kad trėmė du kartus, nes buožėmis sugebėjo tapti ne tik čia, bet ir tremtyje. Antrą kartą nutrenkė be teisės grįžti į gimtinę. Už tai, kad buvo sąžiningi ir be galo darbštūs, kad negalėjo užsimerkti matydami švaistomus išteklius ir niokojimą.
Nepainioju vaikystės ir jaunystės nostalgijos su nostalgija sovietmečiui, taip kaip darote jūs.

QUOTE(darvina @ 2016 02 28, 19:21)
Netaikau asmeniškai pačiai, bet netrėmė lojalių naujai valdžiai, skundikų, stribų šeimų ir žinoma, kurie tarpukariu niekur nesireiškė. Neturtas ne visada galėjo padėti išvengti trėmimo, artimieji  gal visko nesako arba jiems tiesiog pasisekė. Žinau atvejus, kad pakeitę pavardes sugebėjo  išvengti to košmaro.

bet.. Buvo viena teisybės forma sovietmečiu. Labai labai lojalūs irgi neišvengdavo tardymų, trėmimų bei pagreitinto susitikimo su Abraomu. Apsaugotas nebuvo nė vienas.

QUOTE(Intemora @ 2016 02 28, 20:05)
,mama sako,kad vienas dalykas jai labai patiko,tas,kad zmones buvo uztikrinti del rytojaus,daug maz zinojo,kad ramiai  gyvens,nieks is darbo neismes,nors nekeistu anu laiku i dabartinius nei uz ka,vis dziaugiasi,kad dabar tokia buitis lengva,tik tas neuztikrintumas del ateities neramina.

užtikrintumas dėl rytojaus gali būti tik zoologijos sode. Atneš ėdalo, išneš mėšlą, šiandien tas pats ir rytoj ir poryt. Problema iškiltų tik bankrutuojant zoologijos sodui. O laisvėje aišku kitaip, pats turi savimi ir savo vaikais pasirūpinti ir dar kitiems dalį savo pelno atiduoti.

QUOTE(sena pažįstama @ 2016 02 28, 20:27)
Seniau Kalėdos, Velykos buvo toookios paslaptingos šventės wub.gif

O dabar tikėjimo laisvė-žmonių daugiau maximose, nei Bažnyčioje net per Kūčių vakarienę. doh.gif

Taip, bažnyčia buvo praktiškai pagrindinė vieta, kur galėjai atgauti dvasios ramybę ir stiprybę, kur galėjai atsikvėpti negirdėdamas komunistinių paistalų.

Jūsų labai nekorektiški palyginimai. Ir matote tik panašius į save. Pilnos parduotuvės pirkėjų, nes žmonės turi pirkimo galią, o pardavėjai turi ką pasiūlyti. Bažnyčiose pilna tikinčiųjų. sovietmečiu daugybė bažnyčių buvo arba uždarytos arba išniekintos, likusios tapdavo sausakimšos per šventes. Bandė komunistai atsikratyti tų buržuazinių prietarų, bandė atpratinti žmones nuo maisto, tikėjimo, šeimyninių santykių, bet dantis atkando.

Atsakyti
QUOTE(Karusia @ 2016 02 28, 22:59)
Mano krikšto mama buvo nepartinė. Bet žinojo, kad būtų išėjusi iš darbo.
Darbovietę keitė po to, kai atsisakė eiti į bažnyčią registruoti vaikų, kurie eina į šventę. Perkėlė į prastesnę, toliau nuo miesto, mažiau pamokų...

Kaip gerai, kad tu žinai tas stafkes, aš va vaikštau, o nežinau. Ir komunijos vaikas priėjo g.gif kažkokion ne tokion matyt vaikštau, ne tavo įsivaizduojamon. g.gif ir jaučiuosi ten gerai. Ramiai. Neramu, kai kažką negero padarau.

Nežinau, gal truputi kiti metai buvo. Mama, pasakojo, irgi atsisakė eit į bažnyčią vaikų registruot, nei pamokų sumažino, nei kur perkėlė ax.gif .
Ir nori pasakyt už komuniją nemokėjai? Mano vaiko klasiokai kai kurie eina, tai kunigas tiesiai šviesiai pasakė, kad po 20 eur vaikui ir dar kai į mišias eina reikia aukot. O krikštas kiek kainuoja? Santuoka? O laidotuvės? Lyg nieko negirdėjai? Lyg nemokėjai? Greit metai kai mamą palaidojom, tėvukas norėjo bažnyčios, tai laidojimo agentūroj klausėm kiek ten duot, sako pasakys, ir tikrai, nė klaust nereikėjo, nuėjom ten prie bažnyčios kontoron kažkokion, moteris sėdi, iš karto stafkę pasakė- 85 eur ax.gif

QUOTE(darvina @ 2016 02 28, 23:01)
Mano šeimoje išliko visos tos senos tradicijos, ačiū už tai tėvams ir seneliams. Mano galva šventinė dvasia prasideda šeimoje, savo viduje ir kažkokie pašaliniai dirgikliai jos neįtakoja. Pas mus susirenka  jaunimas prie Kūčių stalo ir kaip nekeista, be mobiliakų.

Labai džiaugiuos už jus. Kol seneliai gyvi buvo, pas mus irgi tos tradicijos buvo, su šieno traukimu, burtais... Dabar susirenkam, kad susirinkt, eilinis susibėgimas, nieko šventiško. Nubanalintos tos šventės.

QUOTE(darvina @ 2016 02 28, 23:29)
Kadangi buvo prašymas naudoti asmeninius prisiminimus, tai dar papasakosiu. Gretimoje mokykloje vaikinas įstojo kunigų seminarijon ir direktorė labai jau buvo tarkuojama per partinę liniją. Mūsiškė irgi buvo baisiai uoli partietė , todėl bernai kaskart paleisdavo gandus apie neva norą būti kunigu, norėdami ją panervinti.  Ot prasidėdavo tryda: susirinkimai, profilaktiniai pokalbiai, kol auklėtoja paprašė liautis, nes galėjo ir ji būti pakeista. Tada tas slaptas žaidimas ( bernų pavardžių niekas nesakė) tikrai vežė visus klasiokus.  ax.gif

Ar jums nekeista, kad kunigų seminarija ir sovietmečiu sėkmingai veikė ax.gif . Niekas jos neuždarė, kas norėjo tas stojo, aišku, juokingai, bent man, būtų atrodęs tas vaikinas, kuris nori kunigų seminarijon stot ax.gif . Neteko pažint tokių ax.gif . Tik kai studentės buvom, tekdavo netoli vaikščiot, tai stebėjomės, kad tokie gražūs bernai į kunigus eina. Priminkit, ar į armiją juos imdavo, gal klystu, bet lyg šnekėjo, kad ir stoja tam, kad armijos išvengt ax.gif
Atsakyti
QUOTE(Maja Di @ 2016 02 28, 22:55)
Ar jums nekeista, kad kunigų seminarija ir sovietmečiu sėkmingai veikė ax.gif . Niekas jos neuždarė, kas norėjo tas stojo, aišku, juokingai, bent man, būtų atrodęs tas vaikinas, kuris nori kunigų seminarijon stot ax.gif . Neteko pažint tokių ax.gif . Tik kai studentės buvom, tekdavo netoli vaikščiot, tai stebėjomės, kad tokie gražūs bernai į kunigus eina. Priminkit, ar į armiją juos imdavo, gal klystu, bet lyg šnekėjo, kad ir stoja tam, kad armijos išvengt ax.gif

TSRS juk buvo garsiai deklaruojama tikėjimo laisvė, todėl seminarija buvo, nors ir stebima saugumo per atstumą. Į armiją klierikų neėmė, bet teko pažinoti vaikinų, kurie stojo seminarijon jau atitarnavę, iš pašaukimo. Net jeigu ir blefavo kas, kad neimtų į armiją, ant tolimesnės karjeros buvo kryžius uždėtas. Mokykloms tokie pasirinkimai buvo tarsi prakeikimas, vis drebėdavo direktoriai, kad tik ne pas mus koks seminaristas atsirastų. Štai tau ir tikėjimo laisvė.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo darvina: 28 vasario 2016 - 23:07
QUOTE(Maja Di @ 2016 02 28, 21:55)
Nežinau, gal truputi kiti metai buvo. Mama, pasakojo, irgi atsisakė eit į bažnyčią vaikų registruot, nei pamokų sumažino, nei kur perkėlė ax.gif .
Ir nori pasakyt už komuniją nemokėjai? Mano vaiko klasiokai kai kurie eina, tai kunigas tiesiai šviesiai pasakė, kad po 20 eur vaikui ir dar kai į mišias eina reikia aukot. O krikštas kiek kainuoja? Santuoka? O laidotuvės? Lyg nieko negirdėjai? Lyg nemokėjai? Greit metai kai mamą palaidojom, tėvukas norėjo bažnyčios, tai laidojimo agentūroj klausėm kiek ten duot, sako pasakys, ir tikrai, nė klaust  nereikėjo, nuėjom ten prie bažnyčios kontoron kažkokion, moteris sėdi, iš karto stafkę pasakė- 85 eur ax.gif
Labai džiaugiuos už jus. Kol seneliai gyvi buvo, pas mus irgi tos tradicijos buvo, su šieno traukimu, burtais... Dabar susirenkam, kad susirinkt, eilinis susibėgimas, nieko šventiško. Nubanalintos tos šventės.
Ar jums nekeista, kad kunigų seminarija ir sovietmečiu sėkmingai veikė ax.gif . Niekas jos neuždarė, kas norėjo tas stojo, aišku, juokingai, bent man, būtų atrodęs tas vaikinas, kuris nori kunigų seminarijon stot ax.gif . Neteko pažint tokių ax.gif . Tik kai studentės buvom, tekdavo netoli vaikščiot, tai stebėjomės, kad tokie gražūs bernai į kunigus eina. Priminkit, ar į armiją juos imdavo, gal klystu, bet lyg šnekėjo, kad ir stoja tam, kad armijos išvengt ax.gif

Buvo uždarytos seminarijos Vilniuje ir Varniuose, veikė tik viena Kaune, ir tai, klierikų buvo mažiau, po 1990m atgavus daug bažnyčių, kunigų trūko. Stojančius stebėdavo, būdavo pokalbiai su KGB.
Atsakyti
QUOTE(Karusia @ 2016 02 28, 21:59)
JOooo? jūs irgi skalbiate rankomis patalynę ir skalaujate upėje? ravite burokus, kad jums duotų! nusišienauti kokią paupę, kuri šiaip jau iš jūsų senelio atimta?
Jūsų sūnus ar brolis išvežtas tarnauti į kariuomenę Sibiran ar Afganistanan? Laiškas ateidavo per 10 dienų. Neatėjo - praktiškai lauk nelaimės. 

Nustebsite, po šiai dienai mano draugė ir jos kaimynės tiek rūbus, tiek patalynes skalauja prūde (upė tolokai) ir rankomis gręžia. Ar kaimynės rankomis plauna nežinau, o draugė mano, tikiuosi, vis dar skalbia su mano atiduoda caro rūriko "feja" iš tarybinių laikų.

Kai turėjau ūkį ravėjau ir vaikams teko, na taip ne dėl šieno, tačiau pats darbas- ravėjimas ir gana nemažų plotų tai gi neikiek nepatobulėjęs. Ravėjimas buvo yra ir bus ravėjimas. Aišku, dabar galima purkšti, bet tai čia jau visai kita tema.

Vyras mano tarnavo Afganistane. Jam pasisekė, kažkam pasisekė mažiau, kažkam visai nepasisekė, bet nepastebėjau, jog jo mokyklinius ar studijų laikų prisiminimus kažkaip būtų pakeitusi tarnyba. Nesijautė jis kaip tai įpatingai nuskriaustas nei tik gryžęs, nei tuo labiau dabar.
Atsakyti
QUOTE(Maja Di @ 2016 02 28, 22:55)

Ir nori pasakyt už komuniją nemokėjai? Mano vaiko klasiokai kai kurie eina, tai kunigas tiesiai šviesiai pasakė, kad po 20 eur vaikui ir dar kai į mišias eina reikia aukot. O krikštas kiek kainuoja? Santuoka? O laidotuvės? Lyg nieko negirdėjai? Lyg nemokėjai?

Labai džiaugiuos už jus. Kol seneliai gyvi buvo, pas mus irgi tos tradicijos buvo, su šieno traukimu, burtais... Dabar susirenkam, kad susirinkt, eilinis susibėgimas, nieko šventiško. Nubanalintos tos šventės.

Ar jums nekeista, kad kunigų seminarija ir sovietmečiu sėkmingai veikė ax.gif . Niekas jos neuždarė, kas norėjo tas stojo, aišku, juokingai, bent man, būtų atrodęs tas vaikinas, kuris nori kunigų seminarijon stot ax.gif . Neteko pažint tokių ax.gif . Tik kai studentės buvom, tekdavo netoli vaikščiot, tai stebėjomės, kad tokie gražūs bernai į kunigus eina. Priminkit, ar į armiją juos imdavo, gal klystu, bet lyg šnekėjo, kad ir stoja tam, kad armijos išvengt ax.gif


nu nemokėjau. Paskui rinkome mokytojai dovanėlei ir gėlėms po 1 eurą.
Tėtį laidojo parapijos kunigas, jis iš principo neima. Na jam vat taip atrodo.

Per vaiko krikštynas nemokėjau, na, bet mūsų situacija ypatinga. Kadangi turėjau visokių klausimų dar dėl to, tai sutvarkė visus juridinius klausimus pats - reikėjo dokumentus iš kitur gauti. Labai palaikė, siūlėsi pagelbėti.

Šventėms, kaip ten bebūtų, suteikiame prasmę patys. Ir dar tai, kokias tradicijas (ir prasmes!) palaikome. Taip, aš irgi ilgiuosi vaikystės Kalėdų, kai važiuodavo naktį į Bernelių mišias tamsiais laukais. O va pusbrolis - ne. Jį pametė (jam nežinomoje) vietovėje naktį pusnyje. Bet dabar irgi laikomės tradaicijų. Ir kuriame savas.

Apie seminariją biggrin.gif Seminaristai buvo griežtai atrenkami. Skaičius - ribotas. Jei neklystu - 10. Visai Lietuvai. Jei atras, kad nesi itin lojalus - nepriims. Jei pasirodysi, kad bendrauji su ivenuoliais arba jiems nepriimtinais kunigais - nepriims.
Pažįstamas kunigas pasakojo, kad dar 1987 metais, stojant, bandė šantažuoti, kad pasirašytų stukačiumi. Buvo iš anksto aptaręs su parapijos kunigu situaciją, sakė, kad kalba naktimis rišliais sakiniais, visvien prasikalbės.

QUOTE
Į armiją klierikų neėmė
Į seminariją primdavo retą be armijos.... Saugumas nepraleisdavo. Apie sveikatos stovį... ax.gif jei netiko armijai - netiko ir seminarijai. Išskyrus pilnapadystę ir stiprią trumparegystę, man atrodo.

Šiaip jau pogrindinė seminarija ne iš gero gyvenimo atsirado. Ten mokydavosi tie, kurių nepriimdavo į legalią. Bet dirbti Lietuvoje jie negalėdavo, būdavo siunčiami į kt sovietų sąjungos vietoves.
Atsakyti
QUOTE(leber @ 2016 02 28, 23:11)
Vyras mano tarnavo Afganistane. Jam pasisekė, kažkam pasisekė mažiau, kažkam visai nepasisekė, bet nepastebėjau, jog jo mokyklinius ar studijų laikų prisiminimus kažkaip būtų pakeitusi tarnyba. Nesijautė jis kaip tai įpatingai nuskriaustas nei tik gryžęs, nei tuo labiau dabar.

Mano galva tikrai supainiojate vaikystės- jaunystės prisiminimus su ilgesiu sovietinei sistemai. Sovietmetis - santvarka , kuri okupacijos metu pakeitė vertybes, vykdę tautos genocidą ir t.t. Nemanau, kad ilgitės anos santvarkos, jau ir metai prabėgo, naturalu, kad žmonės gyvena dabartimi, bet yra tokia tema, kodėl gi neprisiminus to skaudulio. Grūto parkas irgi must be kaip pamoka ateities kartoms.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo darvina: 28 vasario 2016 - 23:27
QUOTE(leber @ 2016 02 28, 23:11)
Ar kaimynės rankomis plauna nežinau, o draugė mano, tikiuosi, vis dar skalbia su mano atiduoda caro rūriko "feja" iš tarybinių laikų.

Kai turėjau ūkį ravėjau ir vaikams teko, na taip ne dėl šieno, tačiau pats darbas- ravėjimas ir gana nemažų plotų tai gi neikiek nepatobulėjęs. Ravėjimas buvo yra ir bus ravėjimas. Aišku, dabar galima purkšti, bet tai čia jau visai kita tema.

Vyras mano tarnavo Afganistane. Jam pasisekė, kažkam pasisekė mažiau, kažkam visai nepasisekė, bet nepastebėjau, jog jo mokyklinius ar studijų laikų prisiminimus kažkaip būtų pakeitusi tarnyba. Nesijautė jis kaip tai įpatingai nuskriaustas nei tik gryžęs, nei tuo labiau dabar.


ta prasme tikiesi, kad tavo senas trantas vis dar dirba ir draugė neturi pasirinkimo kuo skalbti - modernia prieinama technika ar savo noru - rankomis?

škias jums tas ravėjimas neša pelną? ar ravite dėl to, kad kažkas iš šalies atims iš jūsų jūsų išgyvenimo šaltinį (nesusijusį su ravėjimu)?

Kaip manai, kaip jaučiasi tie, kurie buvo sunkiai sužeisti? grįžo įpratinti prie narkotikų arba pradėjo vartoti juos arba alkoholį nepakeldami potrauminio streso ?
Kaip jaučiasi šeimos tų, kurie negrįžo? taip pat ir iš 'taikaus gyvenimo armijoje"?
Atsakyti
QUOTE(leber @ 2016 02 29, 00:11)
Nustebsite, po šiai dienai mano draugė ir jos kaimynės tiek rūbus, tiek patalynes skalauja prūde (upė tolokai) ir rankomis gręžia. Ar kaimynės rankomis plauna nežinau, o draugė mano, tikiuosi, vis dar skalbia su mano atiduoda caro rūriko "feja" iš tarybinių laikų.

Kai turėjau ūkį ravėjau ir vaikams teko, na taip ne dėl šieno, tačiau pats darbas- ravėjimas ir gana nemažų plotų tai gi neikiek nepatobulėjęs. Ravėjimas buvo yra ir bus ravėjimas. Aišku, dabar galima purkšti, bet tai čia jau visai kita tema.

Vyras mano tarnavo Afganistane. Jam pasisekė, kažkam pasisekė mažiau, kažkam visai nepasisekė, bet nepastebėjau, jog jo mokyklinius ar studijų laikų prisiminimus kažkaip būtų pakeitusi tarnyba. Nesijautė jis kaip tai įpatingai nuskriaustas nei tik gryžęs, nei tuo labiau dabar.


Nezinau ar jusu pavyzdys yra lygiavertis Karuses.

Na tarkim mano drauge nupirko mamami skalbimo masina, bet ji po siai diena skalbia rankomis, tiesa vonioje.

Tai zmogus pasirinkimas. Sie laikai ne sovietu, skalbimo masinas isties galima isgyti pradedant nuo naudjausiu ir moderniausiu, baigian padevetomis pigesnemis. Matyt jusu pazistamiem ne perdaugiausiai anu reikia, kaip ir drauges mamai.

Jus turite prievole raveti, kaip Karuses pvz.. Ar jus ravite tai ka pati suplanavote ir pasodinote? Skirtuma matote?

Tik nereikia pasaku, kad nekinta zmoniu psichika kai jiems reikia zudyti kitus zmones. Na ne visiem tai yra zuikio dainos, kaip tamstos vyrui, kuriam kaip nuo zasies vanduo, nuzude zmogu ar muse.
Tiesa pasakius man sunku jus suvokti, ta bejingumas artimam savo. Sorry, bet as nemanau, jog tai yra norma, kai berniukai yra siunciami zudyti i svetima sali, ginti svetimus interesus...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 28 vasario 2016 - 23:35
QUOTE(sena pažįstama @ 2016 02 28, 21:27)

Kalbėkim apie SAVO prisiminimus 4u.gif


Mano prisiminimai. Iš jaunystės. Mano karjera prasidėjo nuo kino mechanikės darbo. Su Ukraina 5 siaurajuosčius filmus vakarais rodydavau. Kiekvieną mielą vakarą į mano seansą ateidavo mažas kaip spirgis vyriokas su odiniu lietpalčiu ir kepure. Lysdavo pas mane į aparatinę, išknisdavo visus filmų dokumentus, reikalaudavo atsiskaityti ką rodau. Papasakojau mamai, ta pamokė nesiginčyti, nešnekėti, parodyti visus dokumentus ir tiesiog nekreipti dėmesio. Aš tylėdama leisdavau jam pasiknisti. Pasiknisdavo, nerasdavo nieko, ko ieškojo, pasėdėdavo 10 min. ir išeidavo. Pirmus kelis mėnesius kiekvieną vakarą taip tikrino, paskui rečiau, kelis kartus per savaitę užeidavo. Bet visą laiką žinojau, kad esu stebima. Visus tuos metus, kol rodžiau filmus. Tai va tokia buvo ta sovietinė Brežnevo epochos "laisvė".
Atsakyti
QUOTE(Moonte @ 2016 02 28, 21:24)
Kita verus, jums matyt neduota suvokti, kuo skiriasi vienas nuo kito, kai iszudoma visa gimine, ir kai esi vienturtis.

Man gaila močiutės, galiu tik įsivaizduoti ką ji jautė išvežta su būriu vaikų, du palaidojus, gaila labai, bet jei aš pradėčiau sakyti "kaip man trūksta tų mirusių tetų"- meluočiau. Nebuvo jų mano gyvenime, yra tik močiutės pasakojimas.

Nesakau, jog Jūsų jausenos niekinės. Tikiu, jog jos tikros, gilios ir negyjančios.
O mano tiesiog kitokios.

QUOTE(Lapkričio aušra @ 2016 02 28, 22:35)
tik pasakot nereik nesąmonių. Mano mamos tetą išvežė su visais vaikais iš ten niekas negrįžo.Močiutės seserį išvežė. Nieko bendro su žydais neturėjo. Ir su vokiečiais irgi. Tai čia iš artimos aplinkos ir iš vieno kiemo. Jau nepriklausomybės laikais paskui gavokompensacijas. Įdomu už ką, jei to nebuvo.
Kaip tik Socdemų moterų sąjunga ir buvo pradininkė Lietuvoj rinkti tas žinias apie ištremtuosius vokiečių, tai niekaip negaliu pasakyt jog tas sąrašas buvo tik iš vyrų. Buvo iš tuometinių vaikų, vyrų ir moterų.

Matyt apie tokį patį vežimą močiutė pasakojo. Ją išvežė kai fronto linija artėjo prie Vilkaviškio, Šakių. Ji rodė kokį pasą gavo paskirties vietoje. Man įstriges žmogaus aprašymas pase. Plaukų, akių spalva užrašyta ir išmatuotas tarpas tarp akių (galiu klysti, gal ir kita veido dalis išmatuota, bet man rodos būtent tarp akių). Su vokišku ereliu, svastika.

Mama buvo gavusi pakvietimą į Vokietijos ambasadą, čia jau kai tas kompensacijas paskyrė, renginys koks tai buvo. Mamai bais patiko ambasadoje Vokietiją atstovavęs vyras, net kelias frazes vokiškai atkapstė iš smegenų klodų, o ir apie renginį gražiai prisiminė.

QUOTE(mementoo @ 2016 02 28, 22:37)
Nepainioju vaikystės ir jaunystės nostalgijos su nostalgija sovietmečiui, taip kaip darote jūs.

Jau tik nereikia prikabinti nostalgijos sovietmečiui. Ačiū 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(leber @ 2016 02 28, 23:48)


Mama buvo gavusi pakvietimą į Vokietijos ambasadą, čia jau kai tas kompensacijas paskyrė, renginys koks tai buvo. Mamai bais patiko ambasadoje Vokietiją atstovavęs vyras, net kelias frazes vokiškai atkapstė iš smegenų klodų, o ir apie renginį gražiai prisiminė.


Vokiečiai bent garbingai pasielgė, nors dabartinė karta kaip ir neatsako už nacių piktadarystes . Ko nepasakysi apie Rusiją, nes tada SSSR kalta buvo, jie kaip ir ne prie ko. Bet Antrojo pasaulinio karo šlove, kaip savo pirmtakės, noriai naudojasi.
Atsakyti