QUOTE(Moonte @ 2016 02 29, 00:17)
As abejoju kad KDB belstusi i tamstos tevu namus. Lojajaliais rezimu pilieciais KGB bent jau 70-80 metais nesidomejo.
Kratydavo nepatikimus, ju namuose ieskodavo priekabu.
Galėtumėte apibūdinti kas buvo laikomi lojaliais režimui ir kas buvo laikomi nepatikimais?
QUOTE(Moonte @ 2016 02 29, 00:17)
Tai sakot tetis prisidenges mociutes reikme lankydavo banzycia, neva jis ja atveze, bet pats jei ne mama nebutu ejes... Puiki prisitaikeliska pozicija, viska zmogus apgalvojo.
Ne, tėtis bažnyčios nelankydavo. Jis savo mamą ten veždavo.
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2016 02 29, 00:20)
Ne tiesa. Visai nesenai, Norvegijoje bankrutavo viena firma kurioje dirbo mano sunenas, mat savininkai nepasidalino pelno. Taigi, ir ten garantiju nera.
Garantijų, kad firma nebankrutuos, aišku nėra. Bet yra garantijos, kad tas jūsų sūnėnas gaus tokią bedarbio pašalpą, kad galės nekeisti savo gyvenimo stiliaus, jo vaikams bus garantuotas nemokamas mokslas, jam pačiam bus garantuotas aukščiausio lygio nemokamas gydymas, o sulaukęs pensijos jis ją gaus tokią, kad galės oriai gyventi, o ne egzistuoti.
Papildyta:
QUOTE(darvina @ 2016 02 29, 00:22)
Apsieikite be savo cinizmo, OK ? Man sovietmečiu teko ilgiau pagyventi, nei pačiai, todėl ir patirties sukaupta kiek daugiau. Mama buvo pradinukų mokytoja. Tuometiniai pedagogai, aišku priklausomai nuo direktorių, turėjo sudarinėti tikinčiųjų šeimų sąrašus. Reikėjo vaikščioti pas mokinius į namus ir žiūrėti ar papuošta eglutė Kalėdoms, nes visi tai turėjo daryti Naujiesiems metams. Mama yra nukentėjusi, nes direktorė pamatė, kaip ji savo mamą vedė bažnyčion prisikėlimui. Partiniai susirinkimai mano darbe visi buvo atviri, todėl velnių gaudavo ir komjaunuoliai ir nepartiniai. Todėl, jeigu nežinai situacijos, geriau patylėk.
Daug prirašėte bet taip ir neparašėte kada tai buvo. Nes aštuntame ir devintame dešimtmečiuose, kuriuos aš pamenu, nieko panašaus nebebuvo.